Skulptūrėlė „Laisvės žinia“ – LKKSS VAS nariui

Sveikiname Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus garbės narį Albiną Kentrą apdovanojimo už nuopelnus Lietuvai proga!

Kovo 11-ąją Seime vykusiame iškilmingame Nepriklausomybės  atkūrimo dienos minėjime LKKSS VAS garbės nariui rezistentui, politiniam kaliniui, Lietuvos atgimimo metraštininkui Albinui Kentrai statulėlę „Laisvės žinia“ įteikė LKKSS VAS narys Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras  Saulius Pečeliūnas

S.Pečeliūno kalba, pristatant apdovanojimo laureatą

2019-03-11Iškilmingame minėjime Seime. L.Dieninio nuotr.Mieli susirinkę šioje istorinėje salėje, minint 29-ąsias laisvos Lietuvos metines.  Visi atsimenam Albiną Kentrą kaip Sąjūdžio metraštininką. Jo gyvenimo kelias,  sukankant devyniasdešimtmečiui, yra jau ilgesnis ir sudėtingesnis .
Šilalės garbės pilietis, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, 2008 m. Kalbos premijos laureatas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, gimė 1929 m. kovo 29 d. Gūbriuose (Šilalės r.). 1936-1940 m. mokėsi Nevočių (Šilalės r.) pradinėje mokykloje, 1941-1946 m. Šilalės gimnazijoje.
Nuo 1944 m. balandžio Lietuvos partizanų Rūtenio būrio partizanas – Aušra. 1946 m. suimtas, nuteistas Sovietų Sąjungos karo tribunolo, kalėjo Šilutės ir Vilniaus kalėjimuose, o nuo 1949 m. Spasko lageryje.
1954 m. grįžo į Lietuvą iškreipta pavarde Klentva, šios klaidos dėka per vienerius metus Kaune galėjo baigti keturias gimnazijos klases, nes tarnybos nesusigaudė kas jis toks, lyg ir niekur neužkliuvęs. 1955-1960 m. studijavo Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs universitetą, 1960-1962 m. mokė anglų kalbos Laurų 8-metėje ir vokiečių kalbos Nemenčinės (Vilniaus raj.) vidurinėje mokykloje. 1962 m. būdamas eilinis mokytojas, įstojo į Leningrado (Sankt Peterburgo) Universiteto aukštuosius pedagogikos kursus, įsteigtus aukštųjų mokyklų dėstytojams. Baigęs dvejų metų studijas, galėjo rinktis bet kurią aukštąją mokyklą Sovietų Sąjungoje ir pasirinko Vilniaus Universitetą.
1965-1991 m. dirbo Vilniaus universiteto filologijos fakulteto anglų kalbos vyr. dėstytoju. Įkūrė anglų kalbos audiovizualinį centrą, kad studentai išmoktų šnekamosios anglų kalbos ir suprastų laisvojo pasaulio radijo laidas. Taip buvo pralaužta informacinė skylė geležinėje Sovietų Sąjungos uždangoje. Demokratinių valstybių radijo laidos lietuvių ir rusų kalbomis buvo blokuojamos visoje Sovietų Sąjungoje, o buvusių II Pasaulinio karo sąjungininkių transliacijos anglų ir kitomis kalbomis nebuvo trukdomos. Tokiu būdu partizaninį Lietuvos pasipriešinimą Albinas Kentra pakeitė neginkluota kultūrine tautos išlaisvinimo kova.
Nuo 1965 m. ėmė filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. „Mano archyve yra ne vieno dešimtmečio Vilniaus universiteto istorija, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 metais. Tam skirtų renginių filmuota medžiaga yra 16 milimetrų kino juostoje, kuri dar nė karto nebuvo leista per kino projektorių. Esu sukaupęs didžiulį universiteto studentų kultūrinio gyvenimo archyvą bei daugybę svarbių žinomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimų įrašų“, – viename interviu sakė Vilniaus metraštininkas.
Prasidėjus Sąjūdžiui, A.Kentra fiksavo svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius. Parengė 1991-ųjų metų Sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms. Spaudos rūmų ir kitus puolimus pasaulis pamatė tą pačią dieną. 1994-1996 m. parėmė čečėnų tautos laisvės kovą. Jo archyve įamžinta gausybė renginių Vilniuje, ištisa žymių Lietuvos žmonių galerija. A.Kentrai pavyko sustabdyti Vilniaus Universiteto perkėlimą iš Senamiesčio į Saulėtekį ir mobilizuoti menininkus Universiteto rūmų puošybai. Jo dėka centrinių rūmų ansamblis buvo papuoštas gobelenais, freskomis, mozaikomis tautine bei istorine tematika. Sumanymą įgyvendinti padėjo žymūs dailės meistrai: Stasys Eidrigevičius, Rimtautas Gibavičiaus, Šarūnas Šimulynas, Antanas Kmieliauskas, Petras Repšys, Ramutė Jasudytė, Vytautas Valius, Stanislovas Kuzma ir kt..
1989 m. drauge su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugiją. Draugijos išsirūpintomis lėšomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre. Seimo parlamentinė komisija suteikė Albinui Kentrai 2008 m. Kalbos premiją „Už atkūrimą iš griuvėsių Vilniuje, Labdarių g. 10/9 pastato, iš kurio 1919 metais susirinkę savanoriai išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Iniciatyvinės veiklos, trukusios daugiau kaip 15 metų, rezultatas – Lietuvos paveldo objektas, pritaikytas istorijos ir kultūros veiklai“.
Deja jau antrą dešimtmetį Albinas turi vaikščioti po Lietuvos teismus įrodinėdamas, kad jo siekis prikelti iš griuvėsių tokį pastatą yra doras ir nesavanaudiškas. Lauksime verdikto.
O šiandien norime Albiną už viso gyvenimo nuopelnus pagerbti ir apdovanoti „Laisvės žinios“ statulėle.

Daugiau nuotraukų ir informacijos iš renginio skiltyje FOTOGALERIJA->2019 METAI

 

Paskelbta Naujienos, VAS nariai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.