Uždegtos Vėlinių žvakės ant laisvės kovotojų ir kariuomenės kūrėjų savanorių kapų

2020-11-01 Ukmergės Vaižganto g. kapinėse. A.Vareikio nuotr.2020 m. lapkričio 1 d. buvo pagerbti Laisvės kovotojai Ukmergės Vaižganto, Dukstynos, Lėno bei Lyduokių kapinėse. Ukmergės senosiose Vaižganto g. kapinėse yra 69 kryžiai, kurių dauguma skirta žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę iš Pirmojo pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko. Gediminėnai paaukojo gyvybes dėl Laisvės, norėdami ją išsaugoti, dėl Tėvynės, nes jie ją mylėjo. Žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“, „Aš esu Savanoris“ turėtų būti kiekvieno lietuvio širdyje. Tikiu, kad ir jaunesnės kartos niekada nepamirš Laisvės kovotojų. Pernai sūnus Vincentas 5 m. pirmą kartą degė žvakutes ir jam kilo daug klausimų: kam reikia ir kodėl, kodėl tiek daug kryžių? Šiemet klausimų nekilo. Paklausus, ar važiuosi į kapines, ar prisimeni ką pasakojau pernai, už ką žuvo šie žmonės, atsakymas buvo – už Laisvę. Kariai savanoriai niekada nebus pamiršti.
Jau tapo tradicija kiekvienais metais aplankyti karių savanorių kapus Ukmergėje, Vilniaus Rasų, Antakalnio kapinėse, pagerbiant žuvusius uždegti žvakutes prie Nežinomo kareivio kapo, paminklo „Motinėlė“, garsiausios Lietuvos žvalgės Marcelės Kubiliūtės, pagerbti valstybės patriarchą dr. Joną Basanavičių, M. K. Čiurlionį, taip pat mirusius bendražygius – 1990/1991 metų kariuomenės kūrėjus savanorius Liepynės kapinėse.
Žvakės kaip ir kasmet buvo nupirktos iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus lėšų. Trispalvė juostelė buvo duota iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono S5 skyriaus.

vyr. ltn. Audrius Vareikis
LKKSS VAS narys


LKKSS VAS nario vyr.ltn. Audriaus Vareikio foto-pasakojimas iš Ukmergės r. sav. kapinių

2020-11-01 Ukmergės Vaižganto g. kapinėse. A.Vareikio nuotr.2020-11-01 Ukmergės Vaižganto g. kapinėse. A.Vareikio nuotr. 2020-11-01 Ukmergės Vaižganto g. kapinėse. A.Vareikio nuotr. 2020-11-01 Ukmergės Vaižganto g. kapinėse. A.Vareikio nuotr. 2020-11-01 Liduokių kapinėse. A.Vareikio nuotr.2020-11-01 Liduokių kapinėse. A.Vareikio nuotr. 2020-11-01 Liduokių kapinėse. A.Vareikio nuotr. 2020-11-01 Ukmergės Vaižganto g. kapinėse. A.Vareikio nuotr.


LKKSS VAS nario L.Ladigos foto-pasakojimas iš Antakalnio ir Verkių kapinių Vilniuje

2020-11-01 Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr.2020-11-01 Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr.  2020-11-01 Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr.2020-11-01 Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr. 2020-11-01 Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr. 2020-11-01 Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr. 2020-11-01 Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr.2020-11-02 Antakalnio kapinėse. K.Jarmalos nuotr.2020-11-01 a.a. LKKSS VAS nario S.Jako kapas Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr. 2020-11-01 a.a. LKKSS VAS nario R.Katino kapas Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr. 2020-11-01 a.a. LKKSS VAS nario V.Česnulevičiaus kapas Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr.2020-11-01 Antakalnio kapinėse. L.Ladigos nuotr. 2020-11-01 Verkių kapinėse. L.Ladigos nuotr. 2020-11-01 Vilniaus kapinėse. L.Ladigos nuotr.


LKKSS VAS narys at.s gr. Dainius Gudelis sutvarkė 1919-1920 m. savanorių kapus Senojo Subačiaus miestelyje (Kupiškio r. sav.) ir pagerbė jų atminimą

2020-11-01 Senojo Subačiaus kapinėse. D.Gudelio nuotr. 2020-11-01 Senojo Subačiaus kapinėse. D.Gudelio nuotr.


LKKSS VAS nario ats.mjr. Gedimino Trakimo foto-pasakojimas iš Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimo vietų: „Jie norėjo džiaugtis Laisve“

2001-11-01 Prie paminklinio akmens Jono Misiūno-Žaliojo Velnio atminimui Kaugonių geležinkelio stotelėje. G.Trakimo nuotr.

Prie paminklinio akmens Jono Misiūno-Žaliojo Velnio atminimui Kaugonių geležinkelio stotelėje

2020-11-01 Prie Didžiosios Kovos apygardos partizanės, apygardos vado J. Misiūno-Žalio Velnio žmonos Onos Misiūnienės kapo Čiobiškio kapinėse. G. Trakimo nuotr.

Prie DKA partizanės, apygardos vado J. Misiūno-Žalio Velnio žmonos Onos Misiūnienės kapo Čiobiškio kapinėse

2020-11-01 Prie Didžiosios Kovos apygardos štabo nario Jono Markulio-Vaiduoklio kapo Čiobiškio kapinėse. G.Trakimo nuotr.

Prie Didžiosios Kovos apygardos štabo nario Jono Markulio-Vaiduoklio kapo Čiobiškio kapinėse

2020-11-01 Prie Didžiosios Kovos apygardos štabo narių Mykolo Tveragos-Aro ir Juozo Marcinausko-Plutos kapų Čiobiškio kapinėse. G.Trakimo nuotr.

Prie DKA štabo narių Mykolo Tveragos-Aro ir Juozo Marcinausko-Plutos kapų Čiobiškio kapinėse

2020-11-01 Prie Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininko Benedikto Trakimo-Genelio ir ryšininkės Onos Kondrotaitės Trakimienės-Snieguolės kapo Migūčionių kapinėse. G.Trakimo nuotr.

Prie Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininko Benedikto Trakimo-Genelio ir ryšininkės Onos Kondrotaitės Trakimienės-Snieguolės kapo Migūčionių kapinėse

2020-11-01 Prie Didžiosios Kovos apygardos partizano Romaldo Sedlecko-Karkliuko kapo Kaugonių kapinėse. G. Trakimo nuotr.

Prie DKA partizano Romaldo Sedlecko-Karkliuko kapo Kaugonių kapinėse

2020-11-01 Prie partizano Petkevičiaus-Narsuolio kapo Kaugonių kapinėse. G. Trakimo nuotr.

Prie partizano Petkevičiaus-Narsuolio kapo Kaugonių kapinėse

2020-11-01 Kautynių Kaugonių miške vietoje prie Švento Jono vienkiemio. G.Trakimo nuotr..

Kautynių Kaugonių miške vietoje prie Švento Jono vienkiemio

 

Paskelbta Fotogalerija, Naujienos, VAS nariai, VAS veikla.
  1. Nuotrauka „Prie partizano Petkevičiaus-Narsuolio kapo Kaugonių kapinėse“. Iš B.Trakimo-Genelio atsiminimų: „Kartą eilinis Petkevičius-Narsuolis manęs paprašė, kad leisčiau aplankyti jam motiną Mijaugonių kaime. Narsuolis su Romu Petkevičiumi-Varnėnu nuėjo į Mijaugonis. Pakeliui įvyko kautynės su Žežmarių milicija. Narsuolį sunkiai sužeidė į galvą… Lygiai po paros Ožka Narsuolį be sąmonės išgabeno į sostinę. Ožka sugebėjo žmogų su peršauta galva paguldyti į ligoninę. Narsuolis po aštuoniolikos dienų atgavo sąmone. Kartą atėjo į ligoninę jo aplankyti Snieguolė. Jis jei pareiškė: „Šalia manęs guli čekistas. Jei manęs iš čia neišvesite, aš paimsiu jo ginklą ir nušausiu jį“…
    Narsuolis liko laukti mirties, jį paslėpiau Kaugonių miške, apleistos sodybos kluone…
    Viena sekmadienio rytą Snieguolei liepiau nueiti ir sužinoti, kaip jaučiasi Narsuolis… Tas kluonas vos gyvas, atidarant durys čirškėjo visokiais balsais, o viduje saulės spinduliai kryžiavosi kaip pasakoje. Snieguolei pasidarė kažkaip nejauku, lyg ir baimė apėmė. Kampe pastebėjusi ant šiaudų gulinti žmogų, pašaukė: „Narsuoli!“ Niekas neatsakė. Narsuolis gulėjo užsimerkęs, lupos praviros, apie akis ir lūpas ropojo musės…
    Po daugelio metų sužinojau, kur jis palaidotas. Jį palaidojo žmonės Kaugonių kaimo kapinėse…“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *