Evgen Dykyj, rusijos ir Ukrainos karo veteranas birželio 12 d. NV radijuje apie rašistų nuostolius sprogimo 55-ajame arsenale išdavoje, apie Tambovo parako gamyklos ataką ir sprogimus Engelso naftos bazėje. Vedėjas – Pavlo Novikov.
– Šiandien ketvirtadienis, birželio 12 d. Pradedame specialią transliaciją per NV radiją. Esu Pavlo Novikov. […]
Turime įdomių, įdomių naujienų. Pirma, jau užvakar buvo aišku, kad šiandien bendras sužeistų, žuvusių ir paimtų į nelaisvę rusijos kareivių skaičius peržengs milijoną. Jau yra naujausios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinės už vakar dieną. Minus 1 140, o iš viso 1 340 karių.
Kaip tai apskaičiuoti? Skaičiau daug įvairių analitikų, tiek Ukrainos, tiek Vakarų stebėtojų. Taigi, apskritai jie sutaria, kad vidutinis žuvusiųjų ir sužeistųjų santykis rusijos kariuomenėje yra 1 prieš 2,5. Na, kaip kažkada buvo pajuokauta, kai jų nuostoliai buvo tik šimtas tūkstančių, galima buvo prisiminti Bitlų dainą „Geltonas povandeninis laivas“, Taip, dabar su visišku užtikrintumu galima sau dainuoti: „betgi rusijoj šiandieną taip vadinama rusijos diena“. Taigi, ketvirtis milijono nusibaigusių maskolių. Maždaug tokią dainelę šiandien ir turėsime. Taigi.
Dar vakar rusai prarado šešis tankus, tris kovinius šarvuočius, 47 artilerijos sistemas, 1 oro gynybos sistemą ir 138 operacinius-taktinius dronus (operatyviniai-taktiniai – tai viskas, kas ne maži FPV dronai ir panašiai), taip pat 136 transporto priemones ir degalų bei tepalų cisternas.
Sekame naujienas, aiškinamės, kas vyksta Ukrainoje ir pasaulyje. Gauname daug įvairių žinučių.
Na, pavyzdžiui, vakar tapo žinoma, kad Mychajlo Drapatyj baigė tarnybą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vado pareigose. Jis lieka iš esmės svarbiausios fronto struktūros vadovu. Tai operatyvinė-strateginė grupuotė „Chortycia“. Tai ta Ukrainos rytuose veikianti grupuotė. Tai ta grupuotė, atsakinga už Pokrovsko kryptį, Torecko kryptį ir viską, kas vyksta Ukrainos Rytuose. Tai kaip tik jų atsakomybės sritis.
Na, ir pasaulyje neramu. Amerikos kariniuose objektuose paskelbta kovinė parengtis. Baltuosiuose rūmuose įvyko skubus posėdis dalyvaujant prezidentui Donaldui Trumpui ir Jungtinės Valstijos pradėjo skubiai iškeldinti, evakuoti diplomatus iš ambasados Irake.
Didžioji Britanija perspėjo laivus būti atsargiems einant Persijos įlanka. Irano oro pajėgų vadas persikėlė į balistinių raketų bazę netoli sienos su Iraku.
Na, deja, mums ir, laimei, rusijai, kad vėlgi, deja, konflikto fone „Brent“ naftos kaina Londono biržoje viršijo 70 dolerių už barelį. Ir tai nutiko pirmą kartą nuo balandžio 4-osios.
Vėlgi, dar viena svarbi istorija, apie kurią kalbėjome ne kartą, bet išryškėjo įdomių detalių, pasirodė įdomios informacijos. Taigi, apie sistemas „Patriot“, kurias anot ankstesnio Izraelio ambasadoriaus Ukrainoje pono Brodskio pareiškimo Izraelis perdavė Ukrainai.Tuomet Izraelio užsienio reikalų ministerija oficialiai pareiškė, kad ne, jokių „Patriot“ sistemų Izraelis Ukrainai neperdavęs. Vėliau buvo manoma, kad tai kažkaip turėtų būti susiję su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tačiau štai karinio stebėtojo Kirilo Danilčenkos pateikta kadruotė. Cituoju:
„Izraelis diegia naujas oro gynybos sistemas „Ero-3“ ir „David’s Sling“ (Dovydo svaidyklė). Be to, atvyko naujos amerikietiškos priešraketinės sistemos „Taad“. Todėl „Patriot“ baterijos buvo padėtos į sandėlius dėl daugelio priežasčių. Yra pigesnių pristatymo būdų, skirtumas net tris kartus, modernesni radarai, gamybos lokalizavimas šalyje ir siaura specializacija perimant balistinius taikinius.“
Ir štai vėliau keletas įdomių dalykų. Vienu metu izraeliečiai iš Vokietijos ilgalaikės nuomos būdu gavo gal net penkias „Patriot“ baterijas už tai, kad nereagavo į Irano ir Irako balistines atakas per pirmąjį Persijos įlankos karą. Iš viso 10-ajame dešimtmetyje pirmieji „Patriot“ buvo amerikiečių ir olandų.Tai buvo skubi pagalba krizės su Sadamu Huseinu, ir jo invazijos į Kuveitą pasekmė. Vėliau, 2003-aisiais, jau prasidėjo tiekimas iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Tos sistemos ant MAN automobilių yra gerai modernizuotos, aprūpintos naujos kartos AN MPQ65 radarų stotimis.Tos keturios baterijos iš Vokietijos mobilioje bazėje su vokiškomis raketomis greičiausiai ir buvo derybų objektas.
Taip, JAV puoselėja naujosios administracijos įkyrią idėją, kad už karą turėtų mokėti Europa. Be to, Trumpas nori būti tarpininku, todėl bando demonstruoti neutralumą, o dar tie tiesioginiai pristatymai. Čia tai nėra tiesioginis tiekimas, o tik leidimas reeksportuoti.Taigi, Izraelis de jure jas grąžino Vokietijai, bet kur jos toliau atsidūrė – tai jau Vokietijos reikalas. Nors Vokietija supranta, kad Ukrainai perduotų 700 000 sviedinių ir IR (IRST) baterijų fone, labiau sugadinti santykius su rusija jau nebeįmanoma.
Gerai. Dar viena smulki detalė ir prie mūsų pokalbio prisijungs svečias. Gegužės 7 d. Izraelio gynybos ministerija pasirašė 100 mln. vertės sutartį su „Rayteon“ dėl savo „Patriot“ baterijų atnaujinimo Na, taigi, atitinkamai, tokios detalės dabar aiškėja.
Prie pokalbio jungiasi svečias. Tai EvgenasDykyj, rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs „Aidaro“ bataliono kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarktidos mokslinio centro direktorius.
Pone Evgenai, sveikinu eteryje. Šlovė Ukrainai.
– Didvyriams šlovė. Labas rytas.
– Na, pirmiausia sveikinu su pirmuoju milijonu rusijos karių. Transliacijos pradžioje iš principo paskelbiau duomenis, kuriuos pateikia analitikai, nes suprantame, kad tas milijonas, milijonas ir 340 – ne visi nukauti. Tai tie, kurie buvo nukauti, tai tie, kurie buvo sužeisti…
– Tai vadinamieji sanitariniai nuostoliai. O sanitariniai nuostoliai, tai 200-ieji ir 300-ieji.
– Na, taip, ir atitinkamai dabar, kadangi analitikai sutaria, jog sužeistųjų ir žuvusiųjų santykis yra 2,5:1, tikrai galime kalbėti apie ketvirtį milijono žuvusių.
Dabar pakalbėkime apie tai, ką rusai turėjo, bet jau nebeturi.
Leidinyje „Defense Express“ rašoma, kad dar balandžio mėnesį, per sprogimus 51-ajame arsenale, buvo sunaikintos Šiaurės Korėjos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos.Taigi, kurios vadinamos „Type 63“ arba kita versija „Type 65“, kurios veikimo nuotolis kone 11 km. Na, tiesą sakant, „Defense Express“ rašo, kad dauguma tų ginklų galėjo būti sunaikinti dėl sprogimo tame pačiame arsenale. Bet apie tokias sistemas aš anksčiau net nebuvau girdėjęs. Tokios nedidukės. Mačiau jų nuotraukas.
Kas tai yra, ką apie tai manote?
– Jūs apie jas negirdėjote, nes išties, rimtose kariuomenėse (na, rusijos kariuomenė iki patirtų nuostolių dar išrodė gana rimtai, delikačiai sakant, su pretenzijomis būti antrąja kariuomene pasaulyje bla-bla-bla), taigi, tokios sistemos rimtose kariuomenėse nebenaudojamos jau pusę amžiaus. Kinų „Type 63“ sistema – galima sakyti viena iš pirmųjų reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Tai ta karta, kuri atsirado iškart po Antrojo pasaulinio karo. Ji buvo naudojama, galima sakyti, Vietnamo kare, daugelyje Afrikos karų septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose.
Bet nuo tų laikų yra sistema, na, savo laiku buvusi labai gera, bet vėlgi, visų pirma, partizanų ir kitiems paprastai nemechanizuotiems dariniams. Tai tokia lengva pėstininkų reaktyvinės salvinės gana artimos ugnies sistema. Nuo devintojo ir dešimtojo dešimtmečių ji beveik nebuvo naudojama, nebent kokių partizaninių sukilėlių darinių tolimuose Afrikos karuose.
O tai, kad Šiaurės Korėja pradėjo tiekti tas archajiškas kaip mamutų mėšlas, atleiskite, ir visiškai netinkamas šiuolaikiniam karui sistemas rusijos kariuomenei, iš tikrųjų yra labai stiprus signalas. Tai būtent rezervų išeikvojimo rodiklis. Na, rusai nepereitų nuo geriausių ginklų prie blogiausių vien dėl draugystės ir sąjungininkų. Priešingai, jie netgi už tą mėšlą Šiaurės Korėjai moka ir moka rimtai. Tai yra, tai jau gilios žanro krizės rodiklis. Vadinasi „Grad“, „Uragan“ ir „Smerč“ sistemų raketos baigiasi. Ir dabar tiesiogine prasme tenka griebtis visko, kas vis dar šaudo kokiomis nors raketėlėmis.
Šiuo atveju tos sistemos buvo sunaikintos dar prieš joms pasiekiant frontą. Tai tikrai labai malonu girdėti. Tai gerai, labai kokybiškai atliktas mūsų gynėjų darbas.
Tačiau pats faktas, kad jos jau buvo tiekiami rusijai, mums yra galbūt dar svarbesnis signalas. Tai rodiklis, kokia iš tikrųjų bloga padėtis dėl sovietinių ir rusiškų ginklų atsargų.
– Na, tai rimta ir taip ir reikėtų suprasti. Kaip tik dar vienas dezinformacijos prevencijos centro vadovo patvirtinimas, kad neabejotinai žinoma, jog atakuotoje Tambovo parako gamykloje Kotovske tokia gamyba yra sustabdyta.
Bet įdomiausia, kad ten, pirma, buvo aišku, kaip tai nutiko, kaip įvyko antrinis sprogimas. Ir tai jau penktas pataikymas į tą gamyklą ir antras per pastarąsias dvi savaites. Na, maždaug prieš 2 savaites jai buvo smogta, o tada, prieš pusę savaitės, atakuota dar kartą.
Ką jūs apie tai manote? Ar jie tikrai nesugeba arba nenori apsaugoti tokių įmonių? Na, parako fabrikai iš esmės yra tokie vienetiniai egzemplioriai.
– Būtent taip. rusijoje buvo tik penkios parako gamyklos. Buvo. Dabar atitinkamai skaičiuojame keturias. Taigi, tik penkios parako gamyklos, ir pagal gamybos apimtis jos nevienodos. Buvo dvi supergalingos ir trys mažesnės. Taigi, kaip tik Tambove yra viena iš tų dviejų supergalingų. Joje vienoje buvo gaminama maždaug 40 procentų viso raškos parako.
Ir priminsiu, kad XXI amžiuje yra visokios super technologijos, o tuo tarpu be įprasto senovinio parako, išrasto vienuolio Mernacho Bertolto Švarco, kaip sakoma, be to paties parako, kuris jau daugelį amžių egzistuoja, visa vamzdinė artilerija neveiks. Visai vamzdinei artilerijai reikalingi būtent parako užtaisai, kad sviediniai galėtų skristi. Taigi ir mes…
Apskritai, ta istorija su ta gamykla. Taip, matot, gamykla labai didelė, todėl ją pribaigti ne iš pirmo karto pavyko.Tų didelių sovietinių gamyklų-monstrų per vieną kartą nesukočiosi. Na, dėl Dievo meilės, ją sukočiojo ne per vieną kartą.
Betgi čia svarbu tai, kad tos gamyklos, na, kai kurios iš jų visai nėra dubliuojamos. Šia prasme labai ryškus pavyzdys – mūsų neseniai atakuota gamykla, gaminanti „Kometas“ – palydovinės navigacijos sistemas, esančias visose rusijos sparnuotosiose raketose, visuose rusijos „Šacheduose“. Ta gamykla buvo vienintelė. Mes ją atakavome prieš kelias dienas.
Parako gamyklos penkios. Didžiausioji iš penkių jau išvesta iš rikiuotės. Likusios laukia savo eilės. Tiek apie tai…
Dabar pakalbėsiu apie jų oro gynybą.
Betgi pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes vykdome giluminių smūgių kampaniją prieš rusiją, o rusai vykdo giluminių smūgių kampaniją prieš Ukrainą. Bet tai dvi visiškai skirtingos strategijos.Iš esmės skirtingos strategijos. Ir ką daro rusai, išskyrus unikalias išimtis? Jie terorizuoja didžiuosius miestus. Užduotis būtent užterorizuoti civilius gyventojus, kad pradėtume reikalauti iš savo vyriausybės: „greitai pasirašykit bet ką, sutikite su visomis sąlygomis, kad tik tai liautųsi! Norime naktimis miegoti!“
Na, tiesiogine prasme tam unikali išimtis jų bandymas prieš kelias dienas atakuoti Dubną. Tai buvo vienintelis atvejis, bent jau šiais metais, kai jie specialiai medžiojo karinį taikinį. Beje, nesumedžiojo. Būtent ten jų rezultatas buvo nulinis. Ir jie iš karto grįžo prie savo pagrindinės strategijos.
Taigi jų pagrindinė strategija terorizuoti civilius. Mūsų strategija visiškai kitokia. Mūsų būtent gilūs smūgiai yra visiškai nutaikyti į jų karinės pramonės įmones. Be to, ne į bet kokias, o būtent pasirenkant mažiausiai dubliuojamas, kai vienos kažkurios gamyklos sunaikinimas laužo visą didelę tiekimo grandinę.
Ir man tiesiog galvoje iškyla istorinės paralelės. Nes situacija tiesiogine prasme beveik tokia pat, kaip Antrajame pasauliniame kare Kai 1943–1944 m. vokiečiai pradėjo masinę Fau-1 raketų gamybą, jie pasirinko tą pačią strategiją, kaip dabar maskoliai. Jie užterorizavo Britaniją tomis Fau-1 raketomis. Visų pirma, jie užterorizavo Londoną. Na, Koventrį praktiškai sunaikino ir taip toliau.
Į tai atsakydami britai ir amerikiečiai pasirinko visiškai kitokią strategiją. Ir jų bombardavimo atakų taikiniais tapo būtent Vokietijos karinės gamyklos. Ir buvo pasirenkamos pačios unikaliausios. Štai ryškus pavyzdys, kai britų aviacija sunaikino vieną iš dviejų guolių gamyklų visoje Vokietijoje.Taigi jie sunaikino tą vieną guolių gamyklą, ir visos karinės įrangos gamyba sumažėjo trečdaliu, nes paaiškėjo, jog guoliai naudojami visur, tiesiogine prasme – nuo automobilių iki lėktuvų. Taigi, trečdalį visų guolių gamybos jie išvedė iš rikiuotės, ir gamyba sumažėjo trečdaliu.
Mes dabar aiškiai laikomės tos Vakarų sąjungininkų strategijos. Aš ją vadinu „Guolių strategija“ dėl to precedento. O štai rusai pilnai sukaupė tą nacistinę strategiją – užterorizuoti civilius raketomis. Na, man atrodo, kad Antrasis pasaulinis karas aiškiai parodė, kuri iš tų dviejų strategijų veda į pergalę, o kuri – į Niurnbergą. Na, bet kažkaip tie jų istorinių rekonstrukcijų mėgėjai kažkaip negali suprasti tos pamokos.
Na, o dėl jų oro gynybos tai viskas paprasta. Na, jos jie pakankamai neturi. Kaip jų dainininkas kadaise dainavo apie rusiją „8 200 varstų tuštumos“. Kai tave puola raitas Napoleonas ar net Guderianas tankais, tai faktas, kad už tavo nugaros 8 200 varstų tuštumos yra tavo stiprybė, tavo pranašumas. Tu atsitrauki kur tik nori, priešas pasiklysta tose didžiulėse platybėse ir taip toliau. Bet kai reikia uždengti dangų, tai 8 200 varstų tuštumos – mirties nuosprendis. Joks kalvis nenukals geležinio kupolo tokioms teritorijoms.
Ir pasirodė, kad oro gynybos jie daug ir neturėjo. Jos pakako pridengti Maskvą. Kai tik Pritulos fondo nupirkti dronai „Bobr“ praskrido virš Maskvos, jie iškart puolė viską sutraukti ten, tiesiog isteriškai. Pamenu, kaip jie iš Arkties į Maskvą atitraukė oro gynybos raketų sistemas ir pirmą kartą istorijoje paliko be priedangos savo branduolinius objektus Naujojoje Žemėje, ko Sovoko laikais net įsivaizduoti nebuvo įmanoma.
Gerai, Maskvą uždengė. Na, žinoma, jiems teko oro gynyba prisotinti fronto liniją. Reikia pripažinti, kad fronto linija tiesiogine prasme prisotinta oro gynybos. Ir dar užteko, bet tik iš dalies, Krymo pusiasaliui su tuo sakraliniu tiltu. Ir viskas.
Ir mes jau matėme, kaip į frontą vežė S-300 iš Kurilų salų, paliekant visus rusijos Tolimuosius Rytus visiškai neapsaugotus, ką man, kaip Sovoke užaugusiam žmogui, vėlgi buvo sunku įsivaizduoti. Bet mes, bet mes tai realiai pamatėme. Jie paėmė viską iš Kurilų salų, iš Kamčiatkos. Na, ir viskas.
Taigi Maskva baltaakmenė, fronto linija, iš dalies Krymas. Ir tuo oro gynyba baigiasi. Ir atitinkamai visa kita nėra apsaugota ne todėl, kad jie to nenorėtų, bet todėl, kad jie tiesiog fiziškai nepajėgūs.
Ir todėl mes metodiškai ir ramiai dirbame su Vyriausiosios raketų ir artilerijos direkcijos arsenalais. Mes metodiškai ramiai dirbame su tomis unikaliomis rusijos gynybos pramonės gamyklomis. Ir tai veikia.
Tai labai efektyvi strategija. Na, tiesiog reikia suprasti, kad tai duoda kaupiamąjį efektą, duoda momentinį efektą. Formaliai galima pasakyti, kad joks smūgis nesuteikia momentinio efekto. O jie vis sumuojasi, sumuojasi, sumuojasi ir nulemia, kad rusijos kariuomenės kovinis pajėgumas vis mažėja.
– Na, kaip tik apie kovinį pajėgumą, įskaitant aviaciją. Jau penktą parą liepsnoja naftos bazė Engelse, bet vakardien, kaip tik vidurdienį, visai netoliese įvyko dar vienas sprogimas. Taigi yra nuotraukų su dideliu dūmų stulpu. Osinto specialistų lokalizacija parodė, kad tai, na, dvi gamyklėlės šalimais.Viena iš jų centrinė automobilių remonto gamykla, o kita – vamzdynų jungiamųjų detalių gamybos įmonė. Ir štai kas galėtų slypėti už viso to, nes suprantame, kad bet kuri rusijos įmonė dabar dirba karui, kariniam-pramoniniam kompleksui?
Net jei jie oficialiai savo svetainėje rašo, kad gamina vaikiškus žaislus, tai šalia vaikiškų žaislų jie tikriausiai kniedija, garantuotai kažką kniedija ir frontui.
Betgi kas tame Engelse? Jei ten jau vienas objektas dega 5 paras, o šalimais dar kažkas susprogsta. Dar pridursiu Ukrainos saugumo tarnybos vadovo Vasilijaus Maliuk pareiškimą. Jis sakė, kad Saugumo tarnyba stengiasi nustebinti rusiją naujais siurprizais, ne mažiau skausmingais nei operacija „Pavutinia“ (Voratinklis) Ar galima sulyginti tuos dalykus?
– Ne, manyčiau, kad vis tik Engelso gamyklos – ne tokio lygio operacija kaip „Pavutinia“. Maliuk pareiškimas mane taip pat labai pradžiugino, nes „Pavutinia“ – unikali operacija. Ši operacija unikali ne tik pasaulio istorijoje, kai šalis, neturinti jokios strateginės aviacijos ir strateginių raketinių ginklų, įsigudrino kaip reikiant pakenkti, išvesti iš rikiuotės valstybės agresorės strateginę aviaciją.
Bet man asmeniškai ši operacija yra dar ypatingesnė. Tai, kad operacija yra labai gerai apgalvota ir technologiškai sudėtinga, yra viena pusė. Tačiau tai, kad jie sugebėjo ją ruošti pusantrų metų visiškai slaptai ir nebuvo nė vieno atskleidimo, mane labiausiai stebina. Jei atvirai, maniau, kad dabartinėmis sąlygomis toks dalykas tiesiog neįmanomas.
Šis karas, na, pernelyg skaidrus. Mes labai daug žinome apie rusus. Jie labai daug žino apie mus. O apie tai, kaip informacija sklinda tarp Vakarų sąjungininkų, na, na, apie tai tiesiog komiksus galima piešti. Ir štai staiga, pusantrų metų visiškai slapto operacijos pasiruošimo, jokio atskleidimo. Na, tai aukščiausias lygis.Tikrai taip. Ir tai labai įkvepia, nes atitinkamai, jei Maliuk sako, kad rengia kitus siurprizus ir daugiau apie nieką kitą net neužsimena, tai reiškia, kad tokiu visišku radijo tylos režimu kažkas tuo tarpu daro gerą darbą.
Na, o dėl tų gamyklėlių, tai ne. Tai įprastiniai mūsų tolimojo nuotolio dronų smūgiai. Tai nėra, na, norėjau pasakyti, tai nėra kažkas ypač. Mes jau prie to pripratę. Mes jau pripratę, kad tai yra mūsų įprastas darbas, mūsų gynėjų, vyrų ir moterų, darbas.
Tačiau priminsiu, kad prieš 3-jus metus, kai prasidėjo didelė invazija, tadais šalyje neturėjome nė vieno tolimojo nuotolio drono. Iš principo niekada nebuvome dirbę su tokiomis technologijomis. Ir štai per 3,5 metų mes nuėjome kelią nuo to, ko visiškai nebuvo, iki to, kad lygiaverčiai rusijai vykdome giluminius reidus beveik kiekvieną naktį.
Ir vis dėlto mes tai suvokiame taip, lyg taip ir turėtų būti. Mes tai suvokiame, na, o kaip gi kitaip? Bet iš tikrųjų tai fantastiškas pasiekimas, dėl ko pasaulis, tiesą sakant, šiek tiek stebisi. Priminsiu, kad rusai to neturi. rusai labai padidino „Šachedų“ gamybą, bet jie jų nesukūrė. Jiems Iranas ant lėkštutės pilnai patiekė visas konvejerio technologijas. O pačios technologijos Irane buvo kuriamos prieš 15 metų. Tai yra, rusams buvo pateiktas užbaigtas sprendimas. „Prašom, galite gaminti“.
Mes to neturėjome. Mūsų Vakarų sąjungininkai to mums niekada nedavė. Mes viską pradėjome nuo nulio – nuo eskizų ant popieriaus iki kasdienių reidų į rusijos gilumą. Ir kartais galbūt kai ko net neįvertiname, bet šiame kare mes iš tikrųjų darome tai, ką teoretikai anksčiau laikė neįmanomu.
– Tai tiesa. Ir tokius dalykus reikia a) pripažinti, b) užfiksuoti, bet, kita vertus, na, prie gerų dalykų priprantama, o tai reiškia, kad mes priprantame prie rusijos nuostolių, ir kad rusijos gynybos pramonė niokojama, ir kad rusijos strateginiai kariniai objektai niokojami. Nes supervalstybė pagaliau turi gauti savo teisingą nepilnavertiškos valstybės statusą.
Labai ačiū už pokalbį. Su mumis bendravo rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs „Aidar“ bataliono kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius EvgenasDykyj.
Parengė LL, redagavo VK.