Plk. Jurgis Bobelis
1895 – 1954

plk. Jurgis Bobelis

Gimė 1895 m. balandžio 23 d. Kalvarijoje, Marijampolės aps. 1919 m. baigė gimnaziją Petrograde. 1917 m. baigė Peterhofo II karo mokyklą, Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.
1918 m. gruodžio 12 d. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Vilniaus komendantūrą. 1919 m. mokomosios kuopos vadas. 1919 m. rugsėjo 22 d. surado lenkų slaptos karinės organizacijos POW archyvą. 1919 m. spalio 8 d. nustatytas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 m. lapkričio 6 d. perkeltas į Generalinio štabo Rikiuotės skyrių sudėties dalies viršininku. 1923 m. gegužės 18 d. pakeltas į majorus. 1924 m. baigė Lietuvos universiteto Teisių fakultetą. 1925 m. gegužės 15 d. pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1925 m. liepos 15 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925 m. gruodžio 22 d. paskirtas eiti Vyriausiojo štabo Administracijos valdybos viršininko pareigas. 1926 m. rugsėjo 11 d. paskirtas 8 pėst. pulko vadu, 1927 m. vasario 11 d. – ypatingųjų reikalų karininkas pulko vado teisėmis Krašto apsaugos ministerijoje, 1929 kovo 27 d. – Vyriausiajame štabe. 1928–1938 m. Karių savanorių komisijos narys. 1931 m. sausio 30 d. pakeltas į pulkininkus nuo 1926 m. birželio 26 d. 1933–1936 m. Krašto apsaugos ministerijos įstatymų redakcinės komisijos pirmininkas. Dėstė Karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų kursuose, Aukštojoje policijos mokykloje. Nuo 1938 m. sausio 18 d. Vyčio kryžiaus ordino tarybos narys.
1938 m. balandžio 19 paskirtas Kauno m. ir apskrities komendantu ir šias pareigas ėjo iki Lietuvos okupacijos.
1940 m. birželio 25 d. atleistas iš Kauno komendanto pareigų. 1940 m. birželio mėn. ypatingųjų reikalų karininkas, nuo 1940 m. rugsėjo mėn. Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos kadrų skyriaus viršininkas. 1940 m. pasiųstas į Frunzės karo akademiją Maskvoje. 1941 m. pradžioje ten suimtas, kalintas Rygoje.
Kilus Vokietijos – SSRS karui pabėgo iš susprogdinto kalėjimo. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime Kaune. 1941 m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės paskirtas Kauno miesto ir apskrities komendantu. 1941 m. liepos 23 –24 d. voldemarininkų pučo metu nušalintas nuo pareigų , suimtas ir uždarytas gestapo patalpose. 1942–1944 m. Vyriausiasis butų valdybos viršininkas, vertėsi ir advokato praktika.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. Fronteno (Vokietija) lietuvių komiteto pirmininkas. 1947–1948 m. Liudvigsburge JAV kariuomenės Vakarų Vokietijoje štabo vertimų skyriaus viršininkas. 1948 m. atvyko į JAV. 1949–1953 m. Čikagoje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas, Lietuvių teisininkų draugijos, Lietuvių karių  sąjungos „Ramovė“ narys.
Mirė 1954 m. kovo 28 d. Čikagoje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1923 m.), II rūšies Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1920 m.), DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1937 m.), Savanorių medaliu (1928 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.), Šaulių žvaigžde (1936 m.), Latvijos šaulių kryžiumi (1940 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 2 tomas, 196-198 p.