Plk.ltn. Antanas Zubrys
1885 – 1951

plk. ltn. Antanas Zubrys

Gimė 1883 m. birželio 13 d. Gluosnininkų k., Simno vls. Alytaus aps.
1904 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1910 m. –  Vilniaus mokytojų institutą.
Mokytojavo Seinų aps. Pumpėnuose, Kučiūnuose, nuo 1910 m. – Venspilio realinėje mokykloje, Velikije Lukuose.
Pirmajame pasauliniame kare mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, tarnavo Rytprūsių, Karpatų frontuose. 1914 m. lapkritį baigė Odesos karo mokyklą. 1917 m. gruodžio 27 d. pakeltas į poručikus.
Grįžus į Lietuvą 1919 m. vasario 1 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bolševikais, ėjo bataliono vado pareigas. 1919 m. lapkritį perkeltas į Gen.kariuomenės štabą Mobilizacijos skyriaus viršininku, suteiktas kapitono laipsnis. 1920 m. kaip ekspertas dalyvavo Lietuvos taikos delegacijos darbe Maskvoje, dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais.
1921 m. gruodžio 31 d. nustatytas majoro laipsnis; buvo 4-ojo pėstininkų pulko vadas, Gen. kariuomenės štabo viršininko padėjėjas. 1922 m. rugsėjo 1 d. pakeltas į pulkininkus leitenantus, 1926 m. sausio 25 d. – į pulkininkus.
1926 m. birželio 1 d. išrinktas į III Seimą. 1926-06-02 – 1927-04-17 – III Seimo narys, priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai, buvo Krašto apsaugos komisijos, Mažosios krašto apsaugos komisijos narys.
1927 m. balandžio mėnesį išėjo į karininkų atsargą, ūkininkavo savo ūkyje Armališkių k., Aukštosios Panemunės vls. Kauno aps. 1940 m. kovo 20 d. paleistas į dimisiją.
Vokiečių okupacijos metais savo namuose Armališkėse laikė ir augino garsaus Kauno žydų advokato Goldbergo sūnų.
Sovietų valdžiai ūkį nacionalizavus, dirbo Armališkėse eiliniu kolūkiečiu.
Mirė 1951 m. liepos 16 d. Palaidotas Kauno miesto Panemunės kapinėse.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio (1919 m.) ir 5 laipsnio (1919 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1928 m.) ordinais, Nepriklausomybės (1928 m.) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliais (1929 m.).
Kartu su žmona Matilda už žydų piliečių gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (1993 m.)

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 8 tomas, 317-318 p., Vilius Kavaliauskas. „Lietuvos karžygiai Vyties kryžiaus kavalieriai (1918–1940) VI tomas 598 p.