Lietuvos piliečiams aktualūs iššūkiai, apie kuriuos reikia žinoti

Kovo 4 d. Lietuvos žvalgybos institucijos paskelbė visuomenei grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatytas jau šeštas toks bendras žvalgybos institucijų dokumentas, parengtas vykdant Žvalgybos įstatymo 26 straipsnio nuostatas.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius plk. Elegijus Paulavičius, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pristatytą dokumentą Seimo narys, kariuomenės kūrėjas savanoris, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius trupai apibūdina taip:
„Akivaizdu, jog pastarieji metai buvo išskirtiniai dėl pandemijos sukeltų aplinkybių ir jos generuojamų bei didinamų grėsmių. Ataskaitoje, kaip bene pagrindinė Lietuvos egzistencinė grėsmė, įvardijama Rusijos karinės galios ir agresijos didėjimas, tačiau detaliai aptariamos ir kitos, ne mažiau Lietuvai reikšmingos, grėsmės. Tarp jų – pandemijos paskatinti ekonominiai, politiniai, socialiniai iššūkiai, destruktyvūs Baltarusijos ir Rusijos režimų įgyvendinami vidaus ir užsienio politikos veiksmai, Baltarusijos AE keliamos grėsmės, agresyvėjanti Kinijos įtakos sklaida, kibernetinių/informacinių grėsmių didėjimas, dešiniojo ekstremizmo ir priešiškų šalių žvalgybos aktyvėjimas.
Kasmetinis grėsmių vertinimas neabejotinai yra ilgojo ir trumpojo laikotarpio saugumo situacijos indikatorius, kuris padeda formuoti Lietuvos saugumo politiką. Ataskaitoje minimos tradicinių ir sąlyginai naujų grėsmių tendencijos parodo būtinybę nuolat sekti kintančią grėsmių aplinką, rasti bei pritaikyti naujas atsparumo priemones. Todėl formuojant nacionalinę politiką, turime konkrečiai ir kuo greičiau įtvirtinti savo pozicijas prioritetiniais saugumo užtikrinimo ir geopolitinių sferų pasirinkimo klausimais.“