Leidykla „Žara“ siūlo įsigyti:
BIRŽELIS KVIETĖ Į KOVĄ.
1941-06-23 Lietuvos sukilimui atminti. 1 t.
redkolegija: Audronius Ažubalis, Kostas Ivanauskas, Vytautas Landsbergis, Valdas Rakutis, Arvydas Sekmokas, Vidmantas Valiušaitis
Vilnius. „Žara“. 2021 m. 492 psl.
Šiemet birželio 23-iąją sukako aštuoniasdešimt metų nuo lietuvių tautos sukilimo, kuris paskelbė Lietuvos laikinąją vyriausybę, pašalino okupantą ir perėmė krašto administravimą anksčiau, negu pasirodė pirmieji vokiečių armijos daliniai.
Sukilimas buvo lietuvių tautos ginkluotos rezistencijos pradžia ir penkis dešimtmečius trukusios kovos už Lietuvos laisvę bei valstybinę nepriklausomybę istorinės reikšmės gairė. Nuo tada lietuvių tauta nesiliovė priešintis okupantui. Keitėsi okupantai. Keitėsi rezistencijos veikėjai ir organizacijos. Keitėsi rezistencijos formos ir metodai. Keitėsi net pozicijos, kuriose pasipriešinimas atkakliausiai reiškėsi. Tačiau nepakitusi liko dvasia, iš kurios tekėjo pasipriešinimo veiksmai. Dvasia, kuri reiškė pasiryžimą gyventi ir kurti laisvėje, pasiryžimą priešintis smurtu primetamam svetimam gyvenimo būdui. Dvasia, kuri atvedė Lietuvą ir į Kovo 11-ąją.
1941 m. sukilimas nuėjo į tautos istoriją. Įsirikiavo į kitų sukilimų eilę – šalia 1794 m., šalia 1831 m. ir 1863 m. sukilimų. Taip pat šalia 1905-ųjų. Pagaliau šalia 1919–1921 m. ir 1944–1954 m. kovų dėl laisvės. Tai vis tautos ginkluotos kovos pastangos nusikratyti okupacija to paties pavergėjo, tos pačios Rusijos – baltosios, carinės, ir dar žiauresnės raudonosios, diktatūrinės.
Prancūzų filosofas Ogiustas Kontas yra sakęs, kad tautą sudaro gyvieji ir mirusieji. Mūsų istorikas Vykintas Vaitkevičius rašo apie „piliakalniuose ir pilių požemiuose miegančią ir tuoj tuoj prabusiančią lietuvių kariuomenę“, kuri XIX a. pabaigoje „žadino viltį, kad Tėvynė netrukus bus išvaduota iš svetimųjų priespaudos“.
Su šia viltimi akis užmerkė tūkstančiai laisvės kovotųjų ir jų simboliais tapusieji Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurių atminimą teisingai ir vertai pagerbėme laisvę atgavusioje tėvynėje. Taip pat ir Juozas Lukša-Daumantas, Julijonas Būtėnas, kurių žūties 70-ąsias metines minime šiemet. Juo gyvieji yra sąmoningesnė tautos dalis, juo labiau jaučia ir supranta savo egzistencinį ryšį su praeitimi. Mums natūralu saugoti savo piliakalnius, žyminčius praeities buvimo aukštumas, kitas tautos darbo, kūrybos, gyvenimo vertybes.
Juozas Brazaitis, dar viena šviesaus atminimo rezistencinio sąjūdžio asmenybė, apie tai sako: „Sukilimai susiklosto vienas paskui kitą laiko eigoje kaip, sakytum, piliakalniai teritorinėje erdvėje. Ir vieni, ir antri byloja apie žmones, kurie buvo tokie pat kaip ir dabar. Su tais pačiais džiaugsmo, geresnio gyvenimo siekimais. Tačiau atėjo tokios gyvenimo dienos, kada tie žmonės rizikavo savo laime ir savo gyvybe vardan aukštesnio ir bendresnio tikslo – tautos ir tautiečių laisvės. Rizikavo savo laisva valia, nepriversti, nemobilizuoti. Laisvas savęs aukojimas aukštesniam idealui tai aukštesnio prado laimėjimas žmoguje.“
Filosofas Antanas Maceina, demaskuodamas melą kaip esminę Blogio karalystės žymę, skatina rezistenciją prieš melą. Sukilimo sukaktis suteikia progą pasipriešinti sovietinės istoriografijos orkestruotam melui, kuriuo bandoma sumenkinti Birželio sukilimą. Sukilimo 80-metis – puiki proga pabrėžti, kad:
1. Masinio lietuvių tautos sukilimo faktas paneigė sovietinį melą, kad lietuvių tauta savanoriškai prašėsi priimama į kruvinojo Stalino režimo engtą dirbtinę Sovietų Sąjungą.
2. Sukilimo veiksmas prieš įsakmiai pareikštas vokiečių direktyvas neskelbti Lietuvos nepriklausomybės ir nesudaryti vyriausybės paneigė sovietinį mitą, kad sukilimo iniciatoriai buvo Vokietijos naciai.
3. Sukilimui vadovavusios organizacijos vadovų areštai ir deportavimas į nacių koncentracijos stovyklas, kovotojų paskelbimas okupanto „išdavikais“ patvirtino faktą, kad naciai ėjo tuo pačiu keliu kaip ir jų sąjungininkai Kremliuje – kalėjimais, deportacijomis ir žmonių žudynėmis gniaužė laisvės siekimą. Tauta turėjo sukilti.
Visuomeninės iniciatyvos pagrindu buvo sudaryta redakcinė komisija, kuri parengė straipsnių ir dokumentų rinkinį, skirtą Birželio sukilimo 80-mečiui. Tarp jos autorių – Arvydas Anušauskas, Kęstutis Girnius, Kęstutis Skrupskelis, Bronius Makauskas, istorinės asmenybės Juozas Brazaitis, Adolfas Damušis, Vincas Trumpa, Jonas Algirdas Antanaitis ir kiti.
Kazys ŠKIRPA
SUKILIMAS
Vilnius. „Žara“. 2021 m. 576 psl.
Iš autoriaus „Pratarmės“
Kaip buvo praeity, taip yra dabarty ir taip bus ir ateity, jog tie, kuriuos aplinkybės pašaukia veiksmingai atstovauti savo tautos idealams bei imtis atsakomybės kovai vairuoti, šią lemtingą pareigą atlikę, dar turi ir papildomą įpareigojimą, būtent — pateikti tautai raportą apie atliktą darbą. Tai yra reikalinga tam, kad būtų palengvintas darbas mokslininkui objektyviai užfiksuoti pasiektus rezultatus istorijos puslapiuose, jei jie to verti, ir, antra, kad būtų pateikta priaugančioms kartoms autentiškos medžiagos, suteikiančios patirties tolimesnei kovai už tuos pačius tautos idealus.
Man, šios knygos autoriui, buvo lemta ne tik eiti atsakingas Lietuvos diplomatinio atstovo pareigas jos didžiojo kaimyno – Vokietijos Reicho – sostinėje Berlyne, kuomet Lietuva tapo 1940 metais birželio 15 d. Sovietų Rusijos klastingai raudonosios armijos jėgomis okupuota (prieš bent kokią teisę), bet taip pat buvo lemta imtis iniciatyvos protesto žodžiu ir realesniais veiksmais padėti Tėvynei – Lietuvai gelbėtis iš tos, ją ištikusios, didžiosios nelaimės.
Ar aš šią nelengvą funkciją, kuri kilo iš Lietuvos atstovo pareigos ginti Lietuvos interesus bei jos valstybinę nepriklausomybę ir kuri buvo susidėjusių ano meto aplinkybių Berlyno postui padiktuota, tinkamai atlikau, – ne man pačiam apie tai spręsti: tesprendžia apie tai tas, kas teiksis pavartyti šių mano atsiminimų – raporto – puslapius ir susipažins su ten paduotų dokumentų nuorašais ir gausiais gyvų liudininkų parodymais apie anuos reikšmingus įvykius ir mano vaidmenį juose.
Vidmantas VALIUŠAITIS
ISTORIKAI NENAUDOJA DALIES ŠALTINIŲ.
Dr. Augustinas Idzelis ir Lietuvos okupacijų interpretavimo drama
Vilnius. „Žara“. 2019 m. 264 psl.
Žinomo žurnalisto ir istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio knyga, parengta jo pasikalbėjimų istorinėmis temomis su Amerikos lietuvių istoriku ir advokatu dr. Augustinu Idzeliu. Knyga papildyta retais, istorinėje literatūroje mažai arba ir visai nenaudojamais šaltiniais, taip pat A. Idzelio straipsniais, pagilinančiais ir patikslinančiais temas, kurios aptariamos minėtuose pokalbiuose. Pagrindinė knygos tema – pirmosios bolševikų ir nacių okupacijų (1940–1945) traktavimo klausimas.
Knyga gausiai iliustruota istorinėmis nuotraukomis ir ano meto spaudos iškarpomis.
Knygos autorius Vidmantas Valiušaitis – žurnalistas, redaktorius, politikos ir kultūros apžvalgininkas. Daugelio knygų, publikacijų autorius politikos, istorijos, kultūros klausimais. Domisi valstybės ir demokratinės visuomenės raida, tarpukario nepriklausomos Lietuvos, pokario lietuvių išeivijos visuomeniniais, politiniais, kultūriniais procesais.
Vinco Kudirkos žurnalistikos premijos laureatas (2014).
Vidmantas VALIUŠAITIS
PONIA IŠ VENECIJOS TAVERNOS: „Mūsiškiai“ ir kiti prašalaičiai savoje istorijoje
Vilnius. „Žara“. 2018 m.
Leidėjas – leidykla „Žara“. 456 psl.
Leidinyje nagrinėjami 1940–1941 metų tragiški įvykiai Lietuvoje, pateikiamas mūsų šalies ir Europos istorinis kontekstas, analizuojamos istorinių patirčių sąsajos su dabartimi, nesileidžiama į emocijas, o pateikiama istorinė argumentacija. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis ir to meto spaudos iškarpomis.
Istorikės R. Čepaitienės nuomone, autorius duoda tai, „ko labiausiai reikia visuomenei“: apie sudėtingus dalykus, apie probleminius periodus, apie tuos laikotarpius, kurie mažiausiai ištirti ir tebeturi daugiausia neatsakytų klausimų, kalba populiariai, suprantamai, o svarbiausia – sklandžiai, įtaigiai. Autoriaus „plunksna aštri“, jis imasi sudėtingų istorinių temų, išmaniai rekonstruoja įvykius ir žmones, naudodamas retus, mažai žinomus šaltinius, net archyvinius dokumentus. Ir tai daro įdomiai, įtraukiančiai, visuomenei suprantama kalba.