Spalio 26-osios rytą „Radio NV“ eteryje rusijos – Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj kalbėjo apie smūgius karinio-pramoninio komplekso objektams Voroneže ir Jelece; rusijos raketų gamybos grandinės sunaikinimą; „Starlink“ ir „Starshield“ paslaugų atstatymą bei pakartotinio išjungimo riziką; humanitarinę operaciją Oleškose; 270 karo belaisvių sugrąžinimą; taip pat Ukrainos pajėgų prasiveržimą požeminėmis komunikacijomis Kupjansko kryptyje.
1 skyrius. Įvadas
– Sveiki visi. Šiandien pirmadienis, spalio 26-oji. Pradedame rytinę „Radio NV“ transliaciją. Aš esu Pavlo Novikov. […]Kiekvieną rytą kviečiame dalyvauti apklausoje mūsų „YouTube“ bendruomenėje bei interneto svetainėje radio.nv.ua. Šios dienos klausimas toks: agentūra „Reuters“ praneša, kad demokratai gali atnaujinti pagalbą Ukrainai, jei užsitikrins daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Tad už ką „sergate“ JAV rinkimuose? Na, tiktai du variantai: už respublikonus – tai pirmasis, ir už demokratus – tai antrasis. Balsuoti galite svetainėje radio.nv.ua bei „YouTube“ bendruomenėje.
2 skyrius. rusijos nuostoliai per pastarąją parą
Kaip visada, pradedame nuo situacijos karo fronte apžvalgos. Vėl matome didelius skaičius – tai nėra visiškas rekordas, kaip prieš porą ar trejetą dienų, kai buvo virš 2 000, tačiau būtent tokius nuostolius per praėjusią parą šiandien skelbia Generalinis štabas. Konkrečiai, personalo nuostoliai 1 990; be to, 1 tankas, 4 šarvuotosios kovos mašinos, 18 artilerijos sistemų, 1 oro gynybos sistema bei, pavyzdžiui, 322 automobiliai.
3 skyrius. Voronežo ir Jeleco puolimas
O dabar į pokalbį įtraukiame mūsų svečią. Su mumis – rusijos–Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o šiuo metu Nacionalinio Antarktidos mokslo centro direktorius Evgenas Dykyj. Sveiki eteryje, pone Evgenai. Šlovė Ukrainai!
– Didvyriams šlovė. Labą rytą!
– Pradėkime nuo įdomių įvykių. Iš kur buvo surengta ataka prieš Voronežą? Visą naktį Voroneže buvo daug triukšmo. Jau gauta pranešimų, kad nukentėjo kažkoks prekybos centras. Vis dėlto, anot naujausios informacijos, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo gamyklą „Voronež Sintez Kaučuk“ (sintetinio kaučiuko gamyklą) bei Voronežo akcinę lėktuvų orlaivių gamybos bendrovę, priklausančią „Iljušin“ (Il) struktūrai. Tokia situacija šiandien Voroneže; betgi žvelgiant plačiau, pastarąsias kelias dienas rimtas dėmesys buvo skiriamas būtent karinio-pramoninio komplekso objektams.
Galbūt tam tikros užuominos apie vadinamąsias „energetines paliaubas“ kai kam vis dar turi reikšmės. Nežinau, kaip tai sprendžiama politiniu lygmeniu, tačiau, grynai faktiniame lygmenyje pastarosiomis dienomis matėme labai rimtų atakų. Būtent šiandien ataka prieš Voronežą, o vakar – netgi stipresnis smūgis Jelecui, esančiam Lipecko srityje. Ten fiksuotos šešios ar aštuonios sparnuotosios raketos; be kita ko, teigiama, jog nebuvo pagailėta „Storm Shadow“. Smogta gamyklai „Energija“, gaminančiai akumuliatorinę produkciją ir ir įvairias energijos kaupiklius. Beje kariniam-pramoniniam kompleksui, taip pat ir „Iskander“-iams, „Kinžal“-ams, „Pancir“ – iams ir taip toliau.
Ar toks atakų pobūdžio pasikeitimas, kartu su faktu, kad sparnuotosios raketos prasiveržė iki Lipecko srities, rodo, jog Vakarai Ukrainai tiekiamų ginklų neberiboja tik „eksportui skirtais“ su apribotomis charakteristikomis variantais? Pavyzdžiui, žinome, kad šiuo metu naudojamų raketų „Storm Shadow“ ir SCALP veikimo nuotolis siekia 260 km, nors iš pradžių jos buvo sukurtos veikti didesniu nei 500 km atstumu. Žvelgiant iš šios perspektyvos, „skaičiavimai“ įgauna visai kitą prasmę. Kaip jūs tai interpretuojate?
4 skyrius. Ukrainietiškos sparnuotosios raketos
– Na, pradėkime nuo techninių detalių – konkrečiai, nuo nuotolio. Tiesą sakant, net jei mums būtų duotos maksimalaus veikimo nuotolio „Storm Shadow“, vis tiek kiltų klausimų. O, tiesą sakant, iš rusų pranešimų, jog atskrido sparnuotosios raketos ir rusų kalbų, kad tai buvo „Storm Shadow“ – na, tai nėra visiškai vienareikšmiška. Faktas tas, kad „Storm Shadow“ nėra vienintelis mūsų turimas sparnuotųjų raketų tipas. Iš tiesų turime savų „Flamingo“ tipo raketų, kurių veikimo nuotolis siekia iki 3 000 km, taip pat „Bars“ raketų, kurių nuotolis – iki 800 km.
– Taigi, na, „Long Neptune“ pavadinimas iš esmės taip pat kilo nuo jų veikimo nuotolio.
– O, ir nepamirštame „Long Neptune“. Tikrai taip. Taigi, turime bent trijų tipų savos gamybos produktų, galinčių pasiekti tuos taikinius. Todėl – su visa derama pagarba „Storm Shadow“ – nesame priklausomi vien tik nuo jų. Be to, abejoju, ar „Storm Shadow“ apskritai eikvotume tokiems taikiniams kaip gamyklos.
Reikalas tas, kad „Storm Shadow“ nuotolis yra mažesnis nei bet kurio iš trijų ką tik paminėtų raketų tipų, tačiau jos pasižymi itin dideliu tikslumu. Kur kas logiškiau „Storm Shadow“ naudoti būtent prieš tokius taikinius, į kuriuos sunku pataikyti.
O va tokius taikinius kaip gamykla – didelius, stacionarius objektus, kurie niekur nedings, – kur kas logiškiau naikinti naudojant mūsų pačių gerokai pigesnę produkciją, kurios mums netrūksta. Todėl įtariu, kad ten panaudoti kažkurie iš mūsų trijų produktų tipų – būtent tų, kuriuos ką tik išvardijome.
Priminsiu: turime „Flamingo“, „Bars“ ir „Long Neptune“. Manyčiau, yra labai didelė tikimybė, kad buvo panaudota būtent vienas iš tų trijų tipų. Bet… prašom, tęskite,– ne, tikrai, prašom.
5 skyrius. Smūgiai chemijos įmonėms
– Tada dar apie vieną istoriją. Iš esmės čia koncentruojamasi į įvairius komponentus. Kalbant apie energetikos sektorių – konkrečiai apie gamyklą Jelece, Lipecko srityje, – tai akumuliatorinė ir elektroninė dalis, juk joks toks įrenginys negali veikti be baterijos. Tačiau buvo atakuoti ir kiti labai svarbūs objektai – susiję su chemijos produkcija. Pastarosiomis dienomis buvo atakuotos bent trys tokios gamyklos. Jose gaminami komponentai, naudojami, pavyzdžiui, raketiniame kure. Visų pirma, sintetiniai kaučiukai naudojami kietojo raketinio kuro gamyboje.
Kiek pamenu, titano gamykla – na, tai irgi naudingas taikinys. Be to, buvo smogta rusijos chemijos pramonės objektams. Taip pat nukentėjo dar dvi chemijos gamyklos, gaminančios tokį gana įdomų degalų priedą. Matot, benzinas, gautas tiesiai iš distiliavimo kolonos, turi, sakykim, 72 ar 76 oktaninį skaičių. Tuomet įmaišomas šis priedas – tikslaus jo pavadinimo dabar neprisimenu, – ir mišinys virsta 92 arba 95 oktaninio skaičiaus benzinu. Dėmesys chemijos sektoriui yra reikšmingas, nes, iš esmės, tai taip pat silpnina rusijos gynybos pramonę.
– Ir poveikis ne tik čia, iš esmės tai veikia savaime. Aš kaip tik atkreipiau dėmesį ir jūs išties paminėjot, kad galiausiai dėmesys šiek tiek nukrypo nuo benzino. Atvirai kalbant, benzino istorijos nežinau.
Nemanau, kad mums labai svarbu, jog jie važinėtų prastesniu benzinu. Gi rusiška auto pramonė kaip tik kuo važinėja? Tuo, ką įpili. Taigi. O, atleiskit, ekologija ten niekam nerūpi. Įtariu, kad tos gamyklos, net ir tos, kurios gamina priedus, šiuo metu dirba visai ne tam, kad civiliniam naudojimui skirtas benzinas taptų labiau ekologiškas. Greičiausiai ten gaminami kitokie priedai, skirti kur kas „įdomesniems“ tikslams.
6 skyrius. „Iskander“-ių gamybos grandinė
O, visa tai, ką išvardijome, yra neabejotinai vienos gamybos grandinės dalis – grandinės, kuri galiausiai veda prie „Iskander“ raketų ir sparnuotųjų raketų surinkimo. Panašu, kad pradėjome sistemingai taikytis būtent į šią grandinę.
Prisimenu na, sakykim, kai kurių mūsiškių „pasipiktinimo šūksnius“ tam tikros mūsų visuomenės dalies, visiškai atitrūkusios nuo karo realybės, tačiau beporinusios, kad oro pajėgos juos nepakankamai gerai saugojančios. Kai kurie iš tų vadinamųjų „pseudoekspertų“ kone rėkė: „Kodėl mes nenaikiname gamyklų, kuriose gaminamos „Iskander“ raketos?“
Na, tai jiems buvo aiškinama – jei kaip „gamyba“ suprantamas galutinis surinkimas, tai visi tie objektai yra po žeme. Jie požeminiai dar nuo sovietmečio – pastatyti specialiai tam, kad galėtų veikti net ir branduolinio karo metu. Jų išties nepaimsi. Betgi buvo iščiupinėta tiekimo grandinė ir užčiuoptos silpniausios jos grandys – tos, kurios mažiausiai dubliuojamos.
Taip, jie beveik neturi tokių grandžių, kurios būtų visiškai vienintelės. Betgi kai visoje rusijoje, pavyzdžiui, tėra dvi gamyklos, gaminančios kietąjį raketinį kurą, tai prigriebti tas dvi gamyklas, tai ne kokias dvidešimt. Taigi dabar mes aiškiai orientuojamės į konkrečias tiekimo grandines raketų gamybai.
Berods susitaikėme su tuo, kad tiesiog neturime priemonių numušinėti balistines raketas, beje, sparnuotąsias raketas numušinėjame gana sėkmingai, tačiau balistikos numušti neturime kuo ir ateity neturėsime. Vadinasi, yra du keliai – apie tai jau ne kartą kalbėjome – kaip gintis nuo balistikos neturint raketų „Patriot“ sistemoms. Pirmasis variantas – medžioti paleidimo įrenginius. Antrasis – sustabdyti jų gamybą.
Šiuo metu kaip tik ir matome to proceso elementus – gamybos stabdymą arba bent jau jos apsunkinimą. Visiškai tiksliai ir sistemingai nutraukinėjamos būtent tiekimo grandinės – tos pačios grandinės, kurios galiausiai aprūpina „Iskander“ ar „Ch“ (Kh) serijos raketų gamybą.
7 skyrius. Atkurti „Starlink“ ir „Starshield“ ryšiai
– Taip, būtent. Na ir įdomi paslaugos atkūrimo istorija. Dabar jau prezidentas oficialiai pareiškė, jog visiškai atstatyta veikla ir tos „Starlink“ karinės komponentės, kuri vadinama „Starshield“. Netgi paminėjo greitį, kad jis siekia 420 km/val. To, kas nupirkta ir įvežta, ir užregistruota kaip civilinė įranga, na tai atitinkamai kiti apribojimai ir kita istorija.
Tačiau įdomu, kad Elonas Muskas buvo sudegintas. Jis pradeda išsisukinėti Jis netgi porina apie tuos „vargšus“ rusų šauktinius, kurie esą neturį kito pasirinkimo, tik eiti į „mėsos šturmus“ ir žūti per dronų atakas – tiksliau, nuo dronų atakų. Va kaip rūpinasi rusų šauktiniais! Ir tas humanizmas, kurį ElonasMuskas dabar bando pranešti visam pasauliui… Tai iš tiesų įdomi istorija, nes…
– Na, tai tas pats humanizmas. Taip, būtent tas pats humanizmas. Išties dabar jau žinome, kas šiame pasaulyje yra didžiausias humanistas. Va, Trumpo pasiuntinys Witkoffas, kaip aš jį vadinu. Trumpo pasiuntinys Witkoffas pasakė gi putinui, kad jie laiką būtent jį didžiu, tikrai didžiu humanistu. Tad štai koks tai humanizmas – putino ir Trumpo humanizmas, Elono humanizmas. Ir čia, tiesą sakant, aš ne tik pesimistas – juk viso šio karo metu visada stengiausi į viską žvelgti visų pirma kaip realistas.
8 skyrius. Pakartotinio atjungimo grėsmė
Taigi, kaip realistas, noriu pabrėžti, kad laikinai atnaujinus „Starlink“ ir „Starshield“ paslaugas jokiu būdu neturėtume nusiraminti. Jokiu būdu neturėtume lengviau atsikvėpti ir manyti, kad problema išspręsta visiems laikams. Ne – iš tiesų mes tiesiog gavome atokvėpį. Iš esmės, per „Starlink“ ir „Starshield“, buvo bandoma daryti spaudimą – faktiškai buvo pateiktas ultimatumas. Mes tą ultimatumą atmetėme. Vėliau įsikišo sveikai mąstančios, Ukrainą palaikančios jėgos JAV Kongrese, taip pat mūsų partneriai Europoje. Ir štai – kol kas paslaugos vėl veikia.
Betgi man taip pat labai įdomu, kad pastarąsias kelias dienas nematome jokių smūgių naftos perdirbimo gamykloms. Ar tai gali būti tiesiogiai susiję? Mat, jei iš tiesų egzistuoja susitarimas, pagal kurį jie neatjungia mums „Starlink“ prieigos, o mes mainais nustojame atakuoti jų naftos infrastruktūrą, tai, tiesą sakant, mums nėra toks jau geras sandoris. Žinoma, šiuo metu mums tai, deja, yra kritiškai būtina, tačiau galutiniame rezultate tai labiau naudinga rusijai. Sakyčiau, kad tiesiog negalime sau leisti tęsti to amžinai. Galbūt galėtume laikinai pristabdyti smūgius į jų „šventąjį angliavandenilį“, tačiau tai gali būti tik pauzė; negalime sau leisti tai visiškai nutraukti.
Labai tikiuosi, kad vis tik ryšio kanalo atkūrimas nereiškia, jog per pastarąsias kelias dienas mes priėmėme tą ultimatumą – mat tai būtų labai prasta istorija.
Visgi vadovaujuosi prielaida, kad vargu ar galime sau leisti priimti tokį ultimatumą, o tai, ką matome dabar, greičiausiai tėra pauzė.
Tačiau visiškai aišku, kad ir toliau būsime spaudžiami kapituliuoti. Tiesą sakant, mums jau nurodytas naujas tos kapituliacijos terminas: tikimasi, kad ją pasirašysime gruodį Floridoje. Manau, visi jau girdėjo apie šį mums nustatytą naujausią terminą. O spaudimas bus itin stiprus. Juk ne veltui jie aktyvavo ir išviešino visus savo „užkonservuotus agentus“. Jie jau ir agentą Krasnovą ir Iloną privertė galutinai atskleisti savo tikrąjį veidą.
Na, būtent todėl, kad rusija svyla. Jai skubiai reikalinga būtent rimta pagalba. Jie Ukrainos viduje visus tuos hončarenkas ir hetmancevus prikėlė visiškai be gailesčio. Taigi, dabar aiškiai matome visą tą išdavystę. Jie eina „va bank“, jie siekia mus užspausti.
Todėl manau, kad labai tikėtina – tiesą sakant, netgi labai tikėtina, – jog „Starlink“ ir „Starshield“ mums vėl išjungs. Ir, sakyčiau, tai gali nutikti maždaug per artimiausią mėnesį. Todėl būtent dabar, kol turime šią pauzę, šią pertrauką, negalime atsipalaiduoti ar prarasti budrumo. Priešingai, privalome skubiai investuoti išteklius – nuo intelektinio kapitalo iki finansinio – ieškodami atsakymo, kuo ir kaip galėtume juos pakeisti.
9 skyrius. Kaip pakeisti „Starlink“
Deja, pasaulyje nėra vienos patogios ir tokios pat lengvos alternatyvos viskam, ką suteikia Elonas. Nėra absoliutaus lygiaverčio „Starlink“ pakaitalo, nors kai kuriuos atskirus komponentus pakeisti įmanoma. Prisiminkime, pavyzdžiui, kas nutiko, kai rusams buvo atjungti kontrabanda įgyti „Starlink“ terminalai: pradžioj buvo chaosas ir panika, tačiau maždaug per du mėnesius jiems pavyko atstatyti vadovavimo bei valdymo sistemas ir ryšį.
Turime veikti prevenciškai. Privalome iš anksto ruoštis – visų pirma fronte – jog „Starlink“ ryšio nebus. Na ir žinoma, galvoti, kaip be „Starlink“ valdyti mūsų dronus. Ir čia… na, dar kartą pasikartosiu – nelįsiu ten, kur nesu ekspertas.Čia geriau būtų paklausti Flešo.
Tačiau ir nesigilinant akivaizdu, jog reikia kuo labiau pereiti prie dirbtinio intelekto, kuris pakeistų žmogų operatorių. Iš esmės, dabar labiausiai remtis sistemoms, kurioms visiškai nereikia jokio rankinio valdymo, kad būtų galima pataikyti į taikinį. Ir galiu pasakyti, kad mes turime tokias sistemas; tikrasis iššūkis yra išplėsti jų gamybą. Turime nustoti to bijoti, nes taip, tam tikra prasme tai yra žingsnis link pirmojo „Terminatoriaus“ filmo siužeto: efektyviai mūšio lauke dislokuoti robotus, kurie patys nuspręstų, kas yra taikinys.Siaubinga, tačiau, atleiskit, kito pasirinkimo neturime.
Privalome išgyventi ir laimėti šį karą. Štai kodėl nemanau, kad visa „Starlink“ istorija jau baigėsi. Įtariu, kad ji tiesiog pristabdyta, todėl privalome skubiai ruoštis tam, kad paslaugos gali būti išjungtos galutinai.
10 skyrius. Humanitarinė operacija Oleškose
– Gerai. Na ir tada apie įvykius, kurių laukiame rytoj nuo 3:00 val. ryto. Ukrainos kariuomenė Chersono kryptyje įveda ugnies nutraukimo režimą. rusijos kariuomenė – nuo 5:00 val. ryto. Ir tai turi įvykti rytoj. Humanitarinė operacija Oleškuose. Padėtis ten tiesiog siaubinga.
Ir kiek tokie dalykai yra įprasti? Net ir prasidėjus plataus masto invazijai, būta tam tikrų zonų – savotiškų koridorių, – per kurias civiliai galėjo, taip sakant, pasitraukti. Gerai, tai nėra jau taip paprasta.
– Pirmaisiais karo mėnesiais, pačiais pirmaisiais mėnesiais taip nutikdavo, bet vėliau tai liovėsi. Ir tai, kad dėl Oleškų pavyko pasiekti, žinot, niekur nebūna blogai, jei yra bent šiek tiek gero. Apskritai visa ši istorija su amerikietiška „derybų kryptimi“, kuri iš tiesų yra bendras amerikiečių ir rusų ultimatumas Ukrainai, yra baisus dalykas; vis dėlto joje yra 1 proc. kažko gero.
11 skyrius. Apsikeitimas belaisviais
Atrodo, kad šią konkrečią derybų istoriją mums pavyko išnaudoti – ir tai kol kas vienintelis toks atvejis, kai mums sėkmingai pavyko perduoti amerikiečiams žinutę: „na pademonstruokit bent kažkokias nuolaidas ir iš rusų pusės“. Ir mes tai panaudojome tam, kas išties mums yra svarbiausia: kai tenka rinktis, mūsų prioritetas visada yra išgelbėti savus žmones.
Beje, beveik visiškai nepastebimai, be atgarsio žiniasklaidoje per tas pačias derybas mums pavyko pasiekti, kad iš nelaisvės būtų paleista 270 mūsų žmonių.
– Taip, prieš kelias dienas. Tai rimta.
– Taip, 270 žmonių sugrįžo iš pragaro. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Kai kurie iš jų tame pragare kankinosi dar nuo 2022 metų. Taigi, per tas derybas išgelbėjome 270 mūsų gynėjų, o dabar gelbėjimas tęsiasi. Labai viliuosi, kad tai nebus sužlugdyta.
Tikiuosi, kad siekdami politinės naudos jie vis dėlto įvykdys tai, ką pažadėjo amerikiečiams – t. y. iš tikrųjų atvers šį Oleškų koridorių.
Mūsų prioritetas aiškus: visų pirma, mes gelbstime savus žmones. Ir jei šio derybų proceso metu pavyktų išgelbėti ir Oleškų gyventojus, tai būtų išties pirmasis teigiamas rezultatas, kurį matome per dvejus Trumpo ir jo administracijos valdymo metus.
– Na, taip. Ir tada neabejotinai humaniste bus galima vadinti Melaniją Trump, kuri įsitraukė į šį procesą. Nors į jį taip pat įsitraukė ir kiti, tarp jų ir Romos popiežius, kuris skambino putinui, priminė tą istoriją ir paprašė jo, na, kažkokio, atleiskit, gailestingumo, nors putinas ir gailestingumas viename kontekste, tai…
– Na, popiežių būtų pasiuntę. Akivaizdu, kad jiems jis joks autoritetas. Jie būtų panaudoję jį kaip tarpininką tik jei, atvirkščiai, patys būtų norėję pademonstruoti savo humanizmą, o jiems patiems ir anksčiau tai pademonstruoti niekas netrukdė. Tad ne, tai neabejotinai amerikietiškas kelias.
Ką gi, palaukime ir pamatysime – jei viskas pavyks (o aš labai tikiuosi, kad pavyks – laikau kumščius! – kad niekas nesugriūtų ir žmonės iš Oleškų iš tiesų būtų išgelbėti), tuomet galime laukti to momento, kai Trumpas vėl pasakys: „Na, gerai, Nobelio taikos premijos man nedavė – nors aš jau užbaigiau aštuonis karus!“
Bet, tiesą sakant, šiuo metu tikrai turėtų tiesiog būti įteikta Nobelio premiją Melanijai – čia ir dabar, tiesiog padėta ant stalo. Na, Nobelio ar ne, bet jei pavyks išgelbėti šiuos žmones, galėtume jai skirti kokį nors ukrainietišką apdovanojimą – būtent Melanijai, o ne Donaldui. Juk nuo to mums nieko blogo nenutiktų. Svarbiausia dabar – ištraukti tuos žmones.
12 skyrius. Operacija Kupjansko sektoriuje
– Svarbiausia – išvesti žmones. Na ir pabaigai dar viena istorija apie operaciją „Vamzdis“, bet šįkart jau Ukrainos pusė pasistūmėjo per požemines komunikacijas vos ne 15 kilometrų, paimta belaisvių. Tai vėlgi lėmė tam tikrų teritorijų išlaisvinimą. Kaip vertinate tokias kūrybiškas operacijas?
– Žinote, mes tai su jūsų kolege aptarėme penktadienį. Norėčiau pabrėžti, kad tai mums visiems, žiniasklaidoje nušviečiantiems karą, būtent yra tam tikra pamoka. Pamenate, kiek kartų šaipėmės iš „trubeckojų“. Taigi. „Štai, vėl grafai „trubeckojai“ šliaužia vamzdžiais“. O pasirodo, tam tikrose karo veiksmų teatro zonose tai ne tik visai logiška taktika – iš tiesų… na, ne visur esu buvęs, konkrečiai Kupjansko sektoriuje taip pat nesilankiau, tačiau, sprendžiant iš visko, ten tos požeminės dujų magistralės yra tokios didžiulės, jog faktiškai tampa pagrindinėmis judėjimo arterijomis.
Ir susiklostė istorija, kokia šiame kare pasikartojo jau ne kartą: viena pusė ką nors sugalvoja, o kita – stebi, analizuoja ir ima tai kopijuoti. Žinoma, kopijuodami rusus, mes paprastai dar ir patobuliname.
Ta Istorija apie vamzdžius – puikus to pavyzdys. Pamatę, kaip tai daroma, įvertinome pačią idėją – kuri, kaip paaiškėjo realybėje, buvo toli gražu ne tokia juokinga, kaip mums atrodė čia eteryje. Perėmėme esminę idėją, tačiau ją patobulinome „ukrainietiškai“ – padarėme kur kas technologiškai pažangesnę ir geriau apgalvotą. O rezultatas kalba pats už save.
– Labai ačiū, kad prisijungėte prie transliacijos. Ačiū už paaiškinimus. Auditorijai priminsiu, jog su mumis buvo rusijos – Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o šiuo metu – Nacionalinio Antarktidos mokslo centro direktorius. EvgenasDykyj.
Parengė LL, redagavo VK.