Spalio 18 d. profesoriui Vytautui Landsbergiui sukako 90 metų. Jubiliejaus proga režisierius Vytautas V. Landsbergis sukūrė filmą-portretą apie tėvą. „Senis prie jūros“ – tai asmeniškas, (auto) ironiškas kino portretas apie devyniasdešimtmetį žmogų, vis dar aktyvų, pilietišką ir kūrybišką, kažkada stovėjusį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo darbų fronte.
Tačiau filmas ne apie praeitį ar kažkada nutikusias politines sėkmes ir nesėkmes, o apie dabartį. Brandaus, valingo, pasiutusiai užsispyrusio žmogaus portretas, nepalaužiamo, skaidraus ir aiškaus mąstymo netgi senatvėje. Filmas apie tai, kokia nūnai kasdienybė buvusio atkurtos valstybės vadovo, išėjusio į pensiją, bet iš tiesų niekada į ją neišėjusio ir nė neplanuojančio rinktis pasyvesnį, atostoginį būdą leisti laiką. Ypač dabar, vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą.
Filme pamatysime ir kitokį, viešai publikai nematomą Vytautą Landsbergį – vis labiau rimstantį, filosofiškai apibendrinantį bendražmogiškuosius patirties dalykus, prisimenantį išėjusius amžinybėn artimuosius, ypač mamą ir žmoną Gražiną, eiliuojantį, verčiantį Rabindranathą Tagorę, besidžiaugiantį buvimu su proanūkiais ar vienatvėje, vaikštinėjantį čiurlioniškų pasaulių pakraščiais, savo sielos pajūriais.