– gruodžio 10 d. pavakarę savo Facebook sienoje rašė Ukrainos savanoris, LKKSS (ir VAS) garbės narys Evgen Dykyj
Tarp kitko, šiandien (gruodžio 10-ąją) yra Tarptautinė žmogaus teisių diena.
Kažkodėl mes to neprisiminėme, o vertėtų. Gal kitu metu būtų ir kitaip, bet šiandien tai tikrai mūsų bendra šventė.
Būtent Ukrainoje sprendžiamas žmogaus teisių, kaip visiems planetos gyventojams pažįstamo reiškinio, likimas.
Jei mes pralaimėtume, labai greitai pats žmogaus teisių diskursas liktų tik poros dešimčių Vakarų pasaulio šalių vidinėje darbotvarkėje, o visiems kitiems būtų akivaizdu, kad žmogaus teisės yra ne apie juos ir ne jiems. Ir tikrai būtų diskutuojama kiek laiko tos kelios dešimtys Vakarų visuomenių tame naujame pasaulyje išliks tokios, kokios yra dabar, ir būtų aišku, jog neilgam.
Bet dabar šis klausimas yra grynai teorinis, nes mes nepralaimėjome.
Ir dabar kiekvienas sudegintas tankas ir kiekvienas į „čatą“ įtrauktas „geras ruckis“ priartina ne tik mūsų pergalę, bet ir žmogaus teisių pergalę visur.
Kiekviena kulka į agresorių – ne tik už mūsų laisvę. Tai ir už nukankintą baltarusių aktyvistą, ir už persų merginą be hidžabo, ir už sumuštą Honkongo studentą, ir, kad ir kaip juokingai nuskambėtų, net ir už vaivorykštės vėliavą virš futbolo aikštės. Kiekvienas sviedinys į netikėlius yra daug svaresnis žmogaus teisių aktas nei visos „Avaaz“ peticijos, kiekviena ukrainiečių Himarsų salvė –Žmogaus teisių dienos saliutas.
Metų ir net XXI amžiaus žmogaus teisių gynėjas – Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o ne „Amnesty International“ ar, atsiprašau už išsireiškimą, „Memorial“ ?
Na ir mes, užnugaryje bent šiek tiek prisidėję prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pergalių, taip pat savaip įtvirtiname žmogaus teises – tiek Ukrainoje, tiek visame pasaulyje, kuris po mūsų pergalės turės šansą demokratijų pergalei ir už „senųjų Vakarų“ ribų, t. y. užtvirtinti žmogaus teises kaip tikrai universalią vertybę ir įtvirtinti jas pasaulinėje darbotvarkėje.
Taigi su mūsų švente, žmogaus teisių gynėjų šalie, šalie žmogaus teisių gynėja! ?
iš 2022-12-10 23:11 įrašo facebook sienoje:
Tai jau peržengė visas ribas, pralaužtas dar vienas dugnas. Mano žinutė Tarptautinei žmogaus teisių dienai (!) prabuvo mažiau nei 3 valandas ir buvo „užbaninta“ zuckerbergo cenzūros. Dar kartą klausiu – ar toje purvinoje snukiaknygėje (o kartu ir internetinėje erdvėje) galima rasti kokius nors mechanizmus apginti mūsų teisę į žodžio ir minties laisvę, kol mūsų Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronte be viso kito gina ir teisę visokiems muskams ir zuckerbergams kurti visokias snukiaknyges ir twitter’ius, ir apskritai pasaulio, kuriame įmanomas internetas, egzistavimą?! Jau tiek įgriso, kad esu pasiruošęs negailėti nei savo laiko, nei savo pinigų teisiniam ieškiniui prieš tas baidykles ar dar kam nors, kas duotų rezultatą, bet turbūt tam prireiks atitinkamos kompetencijos, kurios neturiu, todėl labai prašau pakonsultuoti.
Tarp kitko – gal kas atsitiktinai sugalvojo išsaugoti paskutinį mano postą? Pats to nepadariau, nes visiškai nemačiau jame ko nors „cenzūruotino“, net pagal labai iškreiptus ir liguistus sotaus vakarietiško užnugario kriterijus ?
ir dar iš 2022-12-10 23:51 įrašo facebook sienoje
Taigi, dar kartą su mūsų bendra švente – Tarptautine žmogaus teisių diena! ?
Nuostabios „Novynarnia.com“ dėka išliko tekstas, kurio neišsisaugojau, nes jame nemačiau nė vieno prieštaravimo netgi perdėm taikingiems zuckerbergiškiems kriterijams ?
Taigi, be paties teksto, jūs turite dar ir intelektualią pramogą – atraskite prie čia buvo galima prisikabinti?.. Nes aš, nors užmuškit, nieko nematau! ?
Na, o pati istorija su mano įrašo uždraudimu taip pat yra ryškus atvejis kaip tik Žmogaus teisių dienai. Teisė laisvai reikšti savo nuomonę yra viena iš pirminių, pagrindinių žmogaus teisių, tikriausiai antroji po teisės į gyvybę. Būtent šia teise ir remiasi visas Laisvasis Pasaulis; be jos niekada nebūtų buvę jokių vėlesnių antstatų, tokių kaip demokratija ir tolerancija. Ir atrodo, kad ši teisė lengvai ir nepastebimai atimta iš mūsų internete – aplinkoje, kuri pati savaime yra išskirtinai šios laisvės, minties ir žodžio laisvės produktas ?
Ir bijau, kad šios neatimamos teisės grąžinimo mums problema turėtų tapti svarbia dalimi mūsų kovos už Naująjį Globalųjį Pasaulį– tą patį pasaulį, kuris gavo galimybę ilgai egzistuoti kaip tik dėl didžiulių ukrainiečių aukų ir dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų herojų pergalių. Nes be šito mūsų pergalė bus su kažkokiu ne tokiu prieskoniu ?