Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išsikėlimas kairiajame Chersono srities krante yra beveik panašus į išsikėlimą Normandijoje Antrojo pasaulinio karo metais. Šią paralelę lapkričio 24 d. interviu radijui NV nubrėžė Ukrainos kariškis ir publicistas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Evgen Dykyj.
Rusai išsigandę ir elgiasi labai keistai
Ukrainos gynybos pajėgos puola kairiajame Chersono krante, o kremlius teigia, kad visi bandymai persikelti į kairįjį krantą buvo sužlugdyti. Ukrainos kariai stumiasi į priešo užnugarį ir gali pasiekti išėjimą į Perekopą.
„…Jei mums pavyktų prasiveržti jau iš Dniepro salpos ten toliau ir, atitinkama užeiti į priešo užnugarį, tai iš tikrųjų galėtume išeiti tiesiai į Perekopą. Ir kaip tik to rusai labai bijo. Jie, tarkim, to ir tikisi. Kartu jie bando susidoroti su tuo savo išgąsčiu labai keistais metodais“, – pažymėjo Evgen Dykyj.
Jo nuomone, buvo įdomu stebėti rusijos gynybos ministrą Sergiejų Šoigu, kuris tiesiog kaip mantrą kartojo, kad „visi ukrainiečių bandymai išsikelti kairiajame krante buvo sužlugdyti“. Nepaisant to, kad iš tikrųjų ten jau yra nuolatinis stacionarus placdarmas, kuris kasdien plečiasi ir į jį jau net karinę techniką pavyko perkelti.
Taigi kariškis išsakė logiškus klausimus: „Ar taip paprasčiausiai žmogus įžūliai meluoja, kad nuramintų „lochtoratą“? O gal tai dėl visiškai iškreiptos vertikalėje informacijos? Ir tiesiog dar niekas nesukaupė drąsos pranešti draugui Šoigu, kad iš tikrųjų ne tik nepavyko sužlugdyti bandymų išsilaipinti, bet Dniepro salpa jau yra Ukrainos kontroliuojama. Ir dabar rusai bando užkirsti kelią kitam žingsniui”.
Anot Dykyj, įsibrovėliai iš tikrųjų pasitraukė iš salpos, palikdami ją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, tačiau vis dar bando apsikasti ir įsitvirtinti ten, kur jau prasideda tam tikras landšafto paaukštėjimas. Jokių aukštumų ten nėra, nes kraštovaizdis lygus, tačiau yra šiek tiek aukščiau nei užliejama pakrantės dalis. Ten rusai ir bando daryti kažkokią gynybos liniją.
„Bet, žinoma, jie ten neturi nieko panašaus į Surovikino liniją. Surovikino liniją jie statė devynis mėnesius, o kol kas tiek laiko jiems nenusimato. Štai kodėl, jei kartais naudojame palyginimus su Antruoju pasauliniu karu, galime sakyti, kad mūsų „išsikėlimas Normandijoje“ jau įvyko, o dabar, sakykim, mūsų laukia Ardėnai. Iš paplūdimių, taip sakant, „iš Normandijos“, mūsų atveju, nuo Dniepro upės salpos, turime prasiveržti jau į plačią operatyvinę erdvę“, – pridūrė Evgen Dykyj.
Žurnalisto paklaustas, ar okupantams pavyko tose linijose apsibetonuoti, buvęs „Aidaro“ vadas pažymėjo, kad dar ne. Priežastis ta, kad okupantai tam neturi pakankamai laiko.
„Jie per vėlai pradėjo apsikasinėti. Kažkodėl jie ilgą laiką manė, kad pati Dniepro upė, ypač susprogdinus Kachovkos užtvanką, yra gana rimta kliūtis, per kurią niekas į kairįjį krantą nepersikels, nebent diversinės ir žvalgybos grupės. Na, laimei, mūsų jūrų pėstininkai įrodė, kad priešai stiprokai suklydo“, – apibendrino Dykyj.
Priminsime, jog jau buvo rašyta, jog, anot Evgeno Dykyj stipresnis atšalimas vargu ar rimtai pakeis karo eigą.