Ką balandžio 2 d. ryte radijo NV eteryje su žurnalistu Pavlo Novikovu kalbėjo Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, dabar Nacionalinio Antarkties mokslo centro direktorius Evgen Dykyj.
Svarbūs Vokietijos kariuomenės dislokavimo prie sienos su Rusija niuansai
– Pradėkime nuo tokio geopolitinio įvykio, apie kurį rašoma daugelyje žiniasklaidos priemonių. Taigi, rusai daug metų kalbėjo, kad NATO sienas reikia nustumti, bet dabar pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Vokietija dislokavo savo brigadą. Pilna sudėtimi iki 5000 karių dislokavimas ten planuojamas 2027-aisiais. Taigi jie yra Rusijos pasienyje, dabar jau Lietuvoje. Štai įdomi istorija, kad NATO, regis, juda ne ta kryptimi, kurios norėjo Putinas.
Ką apie tai manote?
– Na, deja, nesu toks optimistas, nes apie jokį NATO judėjimą šiuo atveju nekalbėčiau. Faktas yra tas, kad būtent tokie judėjimai vyksta NATO viduje. Tokie judėjimai NATO viduje yra tiesiogiai susiję su tuo, kad dabar iškilęs didelis klausimas, ar NATO egzistuoja. Išties, ar galima laikyti, kad NATO beegzistuoja ta prasme, kokia ji egzistavo.Tiksliai nepamenu, kiek jau dešimtmečių [aljansas egzistuoja], kažkaip nepasitikslinau.
Betgi aš turiu omeny, kad gyvename epochoje, kai pagrindinė NATO šalis, didžiausia NATO šalis, didžiausią kariuomenę turinti NATO šalis tiesiogiai reiškia teritorines pretenzijas kitai NATO šaliai (turiu omenyje Grenlandiją), ne mažiau tiesiogiai pasiūlė kitai NATO šaliai tiesiog tapti 51-ąja valstija. Na, ji taip pat informavo NATO nares Europoje, kad jai tikrai nerūpi jų saugumas.
Todėl didelis klausimas, ar NATO išvis dar beegzistuoja kaip blokas išties tokiu pavidalu, koks buvo kuriamas kaip būtent Vakarų demokratijų blokas, didžiąja dalimi būtent po Jungtinių Valstijų skėčiu.
Skėtis, matyt, perėjo į kitą gėrio ir blogio pusę ir nebelabai išvis beplanuoja ginti Vakarų demokratijos. Ir būtent todėl vyksta aktyvūs judėjimai NATO europiniame segmente.
Europa nubudo. Deja, ji neprabudo ne tik kad 2008-aisiais, kai apskritai jau 2007–2008-aisiais turėjo prabusti po garsiosios Putino kalbos Miunchene ir intervencijos į Gruziją. Na, buvo kietai įmigusi. Neprabudo 2014-aisiais, kai buvo okupuotas mūsų Krymas ir hibridiniu būdu užimtas Donbasas. Išties ji neprabudo net 2022-aisiais. Tada viena akį, rodos, lyg ir pramerkė, bet ne daugiau, nes ji vis dar buvo įsitikinusi tuo saugiu Jungtinių Valstijų skėčiu.
Ir tik po šių metų sausio 20-osios Europa suvokė realybę, kur vienoje pusėje yra didžiulius apetitus demonstruojanti Rusija, o kitoje pusėje nebėra Jungtinių Valstijų, iki tol laikytų gelžbetoniniu garantu prieš tuos Rusijos apetitus. Ir dabar NATO Europos segmente prasidėjo labai aktyvūs judesiai. Deja, tik dabar.
Betgi, laimei šia prasme, prasidėjo ir vokiečių dalinių dislokavimas Lietuvos teritorijoje. Tai tiesiog reikia suvokti kaip tik tame kontekste. Faktiškai rytiniame NATO flange Vokietija pakeičia Jungtines Valstijas. Tai yra, NATO Europos segmentas pradeda įgyti tam tikrą savarankiškumą. NATO Europos segmentas pradeda ruoštis, esant reikalui, kariauti be Valstijų. Betgi ne kiekviena šalis atskirai, o visa Europa kartu. Ir tame vokiečių dalinių dislokavime Lietuvoje yra, sakykim, dvi dimensijos – geopolitinė ir grynai karinė.
Va grynai karinė, tiesą sakant, na, beveik bevertė. Esmė ta, kad net nėra ko kelti klausimo dėl Bundesvero kovinio parengtumo. Net patys vokiečių kariškiai nuoširdžiai pripažįsta, kad jiems dar labai daug ir ilgai reiktų padirbėti, kol įgytų tikrą kovinį parengtumą. Sakykim, tai labai subtilu.
Žinot, pateiksiu vieną pavyzdį. Kaip tik visiškai ne iš kažkokios didelės analitikos, bet kuris, mano nuomone, pasako viską. Mano pažįstama dirba kraštovaizdžio dizaino įmonėje, kurios klientai yra ir Bundesvero mokomasis poligonas netoli Berlyno. O viena užduočių, kokią įvykdė ta kraštovaizdžio dizaino įmonė (o dabar, dėmesio) – jie miške (taip, tame mokomajame poligone yra miškas), taigi tame miškelyje jie nupjovė visas šakas žemiau 2 metrų, kad kareiviams būtų patogu bėgioti tarp medžių.
Na, aš galiu įsivaizduoti, kaip kareiviai, bėgioję „apkirptame“ miške, kur buvo specialiai pašalintos visos jiems galėjusios sutrukdyti šakos, gintųsi, kiek minučių atsilaikytų tikrame miške mūsų kare. Todėl tiesą sakant, kyla labai didelis klausimas dėl Bundesvero realaus kovinio parengtumo.
Ir, sakykim, tarp Lietuvos kariškių turiu daug draugų, ir savo laiku jie kaip tik pasisakė tema, kaip jiems nepasisekė:„Estijoje buvo dislokuoti amerikiečiai (iš tiesų – kanadiečiai), Latvijoje berods britai, o mes gavome Bundesverą, tai karo su Rusija atveju mums dar ir juos ginti teks“.
Betgi tai tikrai grynai karinė dimensija, ir čia aš visiškai sutinku su savo draugais lietuviais.
O štai politinis matmuo čia vis tiek daug svarbesnis. Ir politinis matmuo čia teigiamas. Faktiškai, to dalinio dislokavimas yra signalas, tai Rusijai skirtas signalas, kad Europa vis tik vieninga ir, jei reikės, ginsis kaip gali, bet tikrai visa ir kartu.
Ir Vokietija šiame procese tam tikra prasme imasi lyderystės. Tai iš vis atskira labai įdomi istorija. Faktiškai tai Vokietijos sugrįžimas į istorinę areną. Jūs visiškai teisingai pabrėžėte to neprecedentiškumą. Tai pirmas kartas nuo 1945-ųjų, kai vokiečių kariuomenė dislokuojama už pačios Vokietijos ribų.
Labai ilgą laiką vokiečiams buvo ugdomas kaltės kompleksas. Toks auklėjimas turėjo pagrindo ir pradžioje buvo teisingas. Bet jei atvirai, tai man rodos, jog tame saikas buvo viršytas netgi labai žymiai.
Betgi, atrodo, kad dabar vyksta tam tikras psichologinis atsitiesimas. Vokietija išpirko savo senas nuodėmes, o dabar jau atsinaujinusi, tikrai demokratiška, viena sveikiausių šių dienų visuomenių, nepaisant visų problemų.
Ir štai tokia nauja Vokietija, kuri išsinagrinėjo savo istorinę patirtį ir, skirtingai nei rusai, išsinagrinėjo tą istorinę patirtį ne taip, kad „jei reikės, pakartosim“ ir „seneliai kariavo“, o būtent taip „daugiau niekada“, kad niekada nekartotų padarytų nusikaltimų, bet vėl Europoje prisiimtų tokios didelės, galingos jėgos vaidmenį.
Vokiečių kariuomenės dislokavimas Lietuvoje: kas žinoma
Kaip pranešė UNIAN, „Politico“ paskelbė informaciją, kad Vokietija oficialiai pradėjo dislokuoti savo karius besiribojančioje su Rusija Lietuvoje. Pastebėta, kad balandžio 1 d., pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo, VFR oficialiai atidarė savo pirmąją nuolatinę užsienio karinę misiją Baltijos šalyje – 5000 karių šarvuotąją brigadą. Pranešama, kad tokiu būdu Berlynas bando sustiprinti NATO rytinį flangą, reaguodamas į Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Politico“ priminė, kad 2023 metais Berlynas pažadėjo ilgalaikį dislokavimą. Padalinys pilnai pradės veikti 2027 metais ir įsikurs naujame kariniame komplekse Rūdninkuose, 30 km į pietus nuo Vilniaus. Kol kas kariai bus dislokuoti laikinose Lietuvos bazėse.
Apie Rusijos pastangas netoli Lymano: šiandien tai rizikingiausia Ukrainai kryptis
Evgenas Dykyj mano, kad Donecko srityje rusai vėl nori okupuoti Lymaną ir gali būti, kad į šią kryptį jie permes savo dalinius iš Kursko srities. Jis tai pasakė komentuodamas Amerikos karo studijų instituto informaciją, kad rusai yra sutelkę reikšmingas pajėgas netoli Lymano ir kai kuriose srityse jų personalo pranašumas yra 10:1.
„Man atrodo, kad ten susiformavo labai reali grėsmė Lymanui. Prarasti tuos miestus, kurie jau kartą buvo okupuoti ir kuriuos išlaisvinome 2022-aisiais, būtų labai skaudu. Ir man atrodo, kad būtent toks yra rusų tikslas. Jie labai nori Lymano. Ir tai, kad jiems pavyko įsitvirtinti rytiniame Žerebeto upės krante – mums labai nemalonu. Esant santykiui 1:10 juos sulaikyti bus labai sunku. Mūsų vadovybė turės skubiai sustiprinti mūsų grupuotę“, – sakė E. Dykyj.
Kartu jis pažymėjo, kad čia kyla klausimas: kuo sustiprinti ir kokių krypčių sąskaita?
„Kadangi mūsų užnugaryje rezervų „ne vagonai“. Mobilizacija užnugaryje ypatingai nepagerėjo, tai yra, per pastaruosius mėnesius nei papildymų, nei rezervų situacija nepagerėjo. Didelis klausimas, iš tikrųjų iš kur paimti tuos rezervus, kad būtų galima užkimšti dar vieną kryptį, kuri tapo rizikinga”, – pabrėžė jis.
E. Dykyj priminė, kad prie Pokrovsko ukrainiečiai rusus sustabdė, sutelkę ten pakankamai pajėgų.
„Ir dabar kur nors jų gali neužtekti. Ir rusai dabar aktyviai ,,čiupinės‘‘, kur jų [rezervų] labiausiai trūksta, tad Lymano kryptis, mano nuomone, yra viena rizikingiausių“, – sakė karo ekspertas.
Prie to jis pridūrė, kad nereikėtų pamiršti ir gausios rusų grupuotės – apie 70 tūkstančių karių Kursko srityje. Rusai gali arba bandyti pajudinti visą šią grupuotę ir pradėti puolimą į Sumų sritį, arba ją padalinti ir nukreipti į kitas kryptis.
„Manau, kad jie supranta, jog gynyba Sumų srityje yra galinga ir jie ten išvis nelįs. Ir tada tie 70 tūkstančių nustos būti vieningu smogiamuoju kumščiu, juos gali išskirstyti dalimis po kitus sektorius. Ir tokiu atveju artimiausia vieta, kur juos iš ten galima perdislokuoti, yra Kupjansko ir Lymano kryptis“, – pabrėžė E. Dykyj.
Jo nuomone, variantas, kad rusai bandytų prasibrauti į Sumų sritį, Ukrainai netgi geresnis nei staigus rusų sustiprėjimas prie Kupjansko ir Lymano, kur ir taip pusiausvyra jau ne Ukrainos naudai.
Rusija ruošia didelį puolimą – kas yra žinoma
Kaip pranešė UNIAN, naujausioje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje nurodyta, kad Rusija sutelkė gerokai pranašesnes pajėgas netoli Lymano Donecko srityje. Anot analitikų, šalis agresorė ruošiasi plataus masto puolimui toje kryptyje.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos pajėgos plečia savo pozicijas į šiaurės rytus nuo Lymano, „kaip viena kitą stiprinančios pastangos sukurti sąlygas ateinančiais mėnesiais užimti Borovają ir Lymaną“.
ISW pažymi, kad tam tikrose srityse toje kryptyje jėgų balansas siekia 10:1 Rusijos Federacijos naudai. Pagrindinę smogiamąją jėgą sudaro 144-oji ir 3-oji motorizuotos šaulių divizijos. Tuo pačiu metu okupantai aktyviai užpildo savo nuostolius, neišsiųsdami savo dalinių ilsėtis.
Instituto analitikai mano, jog okupantai galėtų pasinaudoti savo placdarmu į šiaurės rytus nuo Lymano, kad užgrobtų vieną procentą Luhansko srities, kuris tebėra kontroliuojamas Ukrainos. Rusijai to reikia, kad sustiprintų savo pozicijas prie derybų stalo.
Rusijos armija „išsikvėpinėja“: Kur Putinas ieškos pastiprinimo?
Rusijos Federacijoje nebėra žmonių, pasiryžusių parduoti savo gyvybes už pinigus, todėl be priverstinės mobilizacijos ar šauktinių siuntimo į karą okupantai net nepajėgs padengti savo nuostolių, mano E. Dykyj.
Atsakydamas į klausimą, kiek rusai galėtų padidinti savo grupuotę, jis pareiškė, jog Rusijos kariuomenė palaipsniui „išsikvėps“, nes be priverstinės masinės mobilizacijos ar šauktinių siuntimo į karą okupantai neturi galimybės net padengti savo nuostolių. Šiandien Rusijoje praktiškai nėra žmonių, norinčių pasirašyti sutartį net už didelius pinigus.
„Jie ne tik negali padidinti, bet ir nebesugeba kompensuoti savo nuostolių. Ir taip nebe pirmą mėnesį. Bent jau pastaruosius 4 mėnesius jų nuostoliai yra daug didesni, nei per tą laiką pririnkta naujų. Todėl, jei prieš pusę metų jų kariniuose komisariatuose stovėjo eilės pasirašyti sutartis, tai dabar ne tik kad nėra eilių, o jie praranda 1,5 – 2 kartus daugiau, nei per tą laiką prirenka naujokų“, – pakomentavo E. Dykyj.
Anot jo, nepadeda net tai, kad tie naujokai po daugiadienių bazinių mokymų iškart metami į veikiančią kariuomenę.
„Realiai jų kariuomenė skaičiumi pradeda „išsikvėpinėti“. Taip, ji iš esmės buvo labai didelė – 630 tūkst. (tai yra su 70 tūkstančių Kursko srityje). Bet kiekvieną mėnesį mažėja. Nes nuostoliai bent jau tris pastaruosius mėnesius nebuvo ženkliai kompensuojami“, – pastebėjo karo ekspertas.
E. Dykyj teigia, kad rusai šiuo metu turi problemų surenkant naujokus, nors praėjusių metų pabaigoje išmokas pagal kontraktus padidino dešimteriopai.
„Bet dėl to ne tik dešimteriopai nepadidėjo naujokų srautai, tai visai nepaskatino naujokų antplūdžio. Paaiškėjo, kad klausimas ne pinigų sumoje, o tai, kad žmonės iš esmės skirstomi į tuos, kurie pasiryžę parduoti savo gyvybę už pinigus, ir tuos, kurie tam psichologiškai nesiryžta. Ir va tie, kurie buvo pasiryžę, pasibaigė“, – aiškino jis.
Tuo pat metu, pasak E. Dykyj, apie Rusijos kariuomenės didinimą bus galima kalbėti, jei bus padarytas radikalus pokytis, tai yra, arba paskelbta priverstinė mobilizacija, kaip 2022-ųjų rudenį, arba bus masiškai į karą metami šauktiniai. Tačiau atsižvelgiant į Rusijos visuomenės nuotaikas, kyla didelis klausimas, ar Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas imsis masiškai siųsti šauktinius į karą, ar vykdyti priverstinę masinę mobilizaciją, pridūrė analitikas.
„Tačiau be šito jie ne tik neturi galimybės bent jau padengti savo nuostolius, bet ir toliau labai palaipsniui mažės“, – pažymėjo E. Dykyj.
Rusijos armija: Naujausios žinios
Kaip pranešė UNIAN, per pastaruosius 14 metų šį pavasarį Rusijoje bus didžiausias šaukimas į karinę tarnybą. Kremliaus diktatorius Putinas pasirašė atitinkamą dekretą, pagal kurį bus pašaukta 160 tūkst. žmonių nuo 18 iki 30 metų amžiaus.
2025 metais Rusijos valdžia planuoja padidinti savo kariuomenę 12-15 divizijų. Skaičiais tai prilygsta maždaug 150 tūkstančių karių. Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis pažymi, kad tokiu būdu Kremliaus diktatorius Putinas ruošiasi ne deryboms, o karo pratęsimui ir ne tik prieš Ukrainą.
Kodėl Ukraina dabar neturėtų sutikti dėl paliaubų su Rusija
Evgenas Dykyj sako, kad nėra nusivylęs tuo, kas vyksta aplink derybas dėl karo pabaigos, nes niekada nematęs pagrindo paliauboms.
„Nėra jokio objektyvaus pagrindo jokioms paliauboms. Mes nepralaimėjome šio karo. Dar daugiau, esame toli nuo to, kad jį pralaimėtume. Betgi greičiau žiūrime į tą pusę. Na, o Rusija… Tas vienintelis asmuo Rusijoje, kuris turėtų priimti sprendimą, vis dar yra labai toli nuo to, kad jį priimtų. Priešingai, rusai kol kas yra visiškai įsitikinę, kad ypač dabar, palaikomi Trumpo, jie tikrai gali mus prispausti iki visiškos pergalės, mūsų kapituliacijos”, – pažymėjo E. Dykyj.
Anot jo, esant tokioms diametraliai priešingoms šalių pozicijoms, kai nė viena pusė nėra suinteresuota jokiu kompromisu, paliaubos yra neįmanomos.
„Mums siūloma tiesiog kapituliaciją. O realaus objektyvaus pagrindo mūsų kapituliacijai nėra. O rusams – priešingai. Jiems kompromisai galbūt būtų išsigelbėjimas, bet jie tam dar absoliučiai nepasiruošę, reikalauja savo programos maksimum. Kokios paliaubos tokioje situacijoje? Tik kariauti ir kariauti, kad ir ką apie tai begalvotų Trumpas“,– pakomentavo karo ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad po vienos nakties be į Ukrainą paleistų „šachedų“ dar nevertėtų galvoti apie kažkokius politinius Putino signalus Trumpui.
„Na, bent jau savaitę ar dvi neskristų, tada būtų galima galvoti apie kažkokius politinius signalus. O taip paprastai jie vieną kartą nesugebėjo. Rusai pirmiausia kariauja, o ne siunčia signalus. Turime būti realistai. Karas dar truks ilgai. Ir jis gali baigtis visiškai kitaip, nei dabar mums siūlo Putinas ir Trumpas“, – pabrėžė E. Dykyj.
Derybos dėl taikos Ukrainoje – kas žinoma
Kaip pranešė UNIAN, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo derybų dėl taikos Ukrainoje procesą. Per derybas įvyko nemažai susitikimų tarp JAV ir Ukrainos, JAV ir Rusijos Federacijos delegacijų. Ukrainos pusė patvirtino būtinybę nutraukti karą.
O vėliau JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė esąs nusivylęs Kremliaus valdytoju Putinu ir manantis, kad tas gaišinąs laiką.
Vėliau Reuters pranešė, kad prezidento Trumpo administracija mano, jog vargu ar per artimiausius kelis mėnesius pavyktų pasiekti paliaubas Ukrainoje. Agentūra citavo pareigūnus, susipažinusius su tomis diskusijomis.
Pagal unian.ua reporterės Innos Andalitckos reportažus
Parengė LL, redagavo VK.