Sausio 12-ąją, minint 35-ąsias Sausio 13-osios metines, Seime vyko tradicinė Laisvės gynėjų rikiuotė.
Dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas raportavo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui.
„Sveiki, gynėjai!“ – į susirinkusiuosius kreipėsi V. Landsbergis.
„Sveiks, tamsta!“ – pirmajam atkurtos valstybės vadovui atsakė susirinkusieji Seimo Lietuvos Laisvės gynėjų galerijoje.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius, V. Landsbergis pabrėžė, kad Sausio 13-oji įrodė – neužtenka paskelbti laisvę, ją būtina ir apginti. Pasak jo, Lietuva tuomet aiškiai pasakė pasauliui, kad laisvė yra mūsų teisė, kurią turime patys įgyvendinti ir apginti. Apginti reikalingi gynėjai, reikalingi pasiryžę žmonės. Jų buvo ir tada, ir šiandien.
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas priminė, jog Aukščiausioji Taryba tuo metu tapo Lietuvos tvirtove, o ją išlaikyti reiškė išlaikyti pačią valstybę. Šį pasiryžimą jis įvardijo kaip pamatą, ant kurio stovi šiandieninė Lietuva.
Visą kalbą galima paskaityti čia –>
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras kalbėjo:
„Esame čia, kur prieš 35-erius metus jūs skirtingose vietose, vykdydami skirtingas užduotis buvote pasiryžę ginti jauną valstybę ar tai būtų pasieny, ar tai būtų svarbūs objektai. Jūs tada pasiryžote. Ir matydamas jūsų veidus šiandien matau, kad jūsų ryžtas dar niekur nedingęs. Jūs esat mūsų didvyriai. Jūs esat mūsų moraliniai herojai. Tada man 20-mečiui jūs buvote pavyzdys, kaip šiandien jaunimui, kurio matau daug dalyvaujant šiame renginy, esate pavyzdys.
Linkiu jums ko geriausios kloties, sveikatos, nes gyvename neramiais laikais.
Priešas, kuris buvo prieš 35-erius metus, šiandien po truputį okupuoja Ukrainą, ir tas blogis, kuris ateina iš rytų, niekur nedingęs. Kaip profesorius gerai pasakė, turim būti pasirengę gintis kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Ir tai yra mūsų visų – kariuomenės, visuomenės, politikų ir šiaip geros valios žmonių užduotis ir pareiga, nes tą, ką padarė mūsų tėvai ir protėviai, turim išlaikyti mūsų ateities kartoms.
Ačiū jums visiems už jūsų tarnybą, ištikimą pareigos Tėvynei vykdymą kiekvieną dieną. Su pergale!“
Ceremoniją vedė Sąjūdžio „žaliaraiščių generolė“, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėja Angonita Rupšytė. Rikiuotės metu taip pat rodyti autentiški 1991-ųjų sausio 11 dienos gynėjų priesaikos vaizdai iš dokumentinio filmo „Laužai prie Parlamento“, įvyko jaunųjų šaulių pasižadėjimas.
Laisvės gynėjas, šaulys 92 metų Vytautas Geštautas žurnalistams pasakojo, kad tuometinėje Aukščiausioje Taryboje praleido keletą mėnesių.
„Kai veržėsi jedinstvininkai, padėjome suvaldyti, o paskui likome parlamente ir porą mėnesių pragyvenome“, – žurnalistams sakė V. Geštautas.
„Džiaugiuosi stovėdamas ir matydamas, kad esame laisvi, kad iškovojome tą laisvę, nes be kovos nieko nelaimėsi“, – teigė jis.
V. Geštautas sakė, kad daugumos jo bendražygių nebėra gyvųjų tarpe.
„Ateityje, nežinau kaip laikysiuosi, bet širdyje ir dabar imčiau ginklą į rankas. Jeigu reikėtų, be jokios abejonės“, – kalbėjo laisvės gynėjas.
„Ačiū Dievui, būk sveika, Lietuva“, – sakė jis.
Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininkas Rimantas Olšinskas žurnalistams kalbėjo, kad kiekvienas Sausio 13-osios minėjimas jam yra jaudinantis.
„Nepabėgsi niekur, nepabėgs niekur tie prisiminimai, šaudantys tie „švytintys“ ir tie žmonės šokinėjantys iš po tankų, su rankose armatūros strypais ir puolantys mus. Visa ta istorija, niekur nedings. (…) Tos žaizdos ir dabar, praėjus tiek metų, jau pradeda labai stipriai atsiliepti. Nieko nepadarysi“, – sakė R Olšinskas.
„Bent jau smagu, kad aš matau daug jaunimo, matau tą pasiryžimą, Šaulių sąjungos plėtimąsi. Tai džiugina, kad mūsų kova nepraėjo veltui, kad tai paliko pėdsaką, ir tas pėdsakas iš tikrųjų turėtų išlikti iki galo“, – teigė jis.
Prieš rikiuotę R. Vaikšnoras žurnalistams pasakojo, kad prieš 35 metus sausio 11-ąją buvo prie dabartinio Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo, kuris buvo puolamas kartu su Spaudos rūmais.
„Teko man būti ten gynėju, ir buvo gal pirmas smūgis, kur pamatėme okupantų vamzdžius tiesiai prieš save. Man 20 metų tada tebuvo“, – pasakojo R. Vaikšnoras.
Pasak kariuomenės vado, jam teko į okupantus mesti ir Molotovo kokteilį.
„Mečiau, bet jaučiu širdimi, kad galėjau geriau, dabar geriau pataikyčiau. Bet, aišku, svarbiausia pats faktas. Faktas, kad mes nestovėjome rankas sudėję, o bandėme gintis iš to, ką turėjome po ranka“, – sakė jis.
Tą rytą kariuomenės vadas savo fb sienoje paskelbė įrašą „Istorija iš praeities“, kurį galima paskaityti ir šios svetainės skiltyje Veikla—>Istorinė atmintis—>Apie 1990 – 1991 m. įvykius
Foto ir vaizdo reportažai iš Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių publikuojami šios svetainės skiltyje FOTOGALERIJA—>2026 metai:
