LIETUVOS KARIUOMENĖS PIRMOSIOS PRIESAIKOS MINĖJIMO KAUNE RENGINIŲ PROGRAMA 2019 m. gegužės 11 d. (šeštadienis)
11:10 Rikiuotės formavimas prie Istorinės prezidentūros ir gėlių padėjimas prie Lietuvos Respublikos prezidentų paminklųĮ rikiuotę kviečiami Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai. Aprangos reikalavimai – istorinis arba kasdieninis-šventinis ansamblis (žr. LKKSS VAS aprangos dėvėjimo rekomendacijas), arba karinė uniforma
11:40 Gėlių padėjimas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio (gėles deda Kauno įgulos vadas ir vienetų vadai) 11:55 Atžygiavimas į Rotušės aikštę 12:00 Iškilmingos Šv. Mišios 12:40 Priesaikos ceremonija Minėdami pirmosios priesaikos 100-ąsias metines turėsime unikalią galimybę tai vėl pakartoti, kuomet septyniasdešimtojo Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso kariai, išsirikiavę prisieks šioje Rotušės aikštėje kaip ir tąkart prieš šimtą metų eidami į mūšį už Lietuvos Nepriklausomybę Šventėje dalyvauja: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, l.e. Kauno įgulos vado pareigas plk. ltn. Ramūnas Titenis, Kauno įgulos vienetų vadai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, kariai, Kauno studentija, jaunimo ir moksleivijos visuomeninės organizacijos, miesto visuomenė ir miesto svečiai Rikiuotėje dalyvauja: Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai; Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai; Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos kariai; Karinių oro pajėgų orkestras; LDK Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai; Lietuvos kariuomenės savanoriai kūrėjai; Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai; Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos kariai; Lietuvos šaulių sąjungos šauliai; Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai; Rikiuotės vadas – Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadas plk. ltn. Ričardas Stakelis 13:00 Garbės sargybos kuopos pasirodymas 13:20 Arbata ir košė, Karinių oro pajėgų orkestro pasirodymas
1919 m. gegužės 11 d. apie 10 val. į aikštę pradėjo rinktis Kauno įgulos dalys: Karo Mokykla, 2 pėst. pulko dalys, Kauno batalionas (vėliau – 7 pėst. pulkas), Kauno karo komendantūros dalys, artilerija ir kt. Dauguma dalių buvo fronte prieš bolševikus ir lenkus. Susirinkus kariuomenės dalims, parado pažiūrėti atvyko Valstybės Tarybos ir vyriausybės nariai, aukštieji valdininkai, Anglijos, Prancūzijos ir JAV karo misijų atstovai, daugelis vokiečių karininkų su savo generalkomandos vyriausybe priešaky ir didelė žmonių minia. Aikštėje pamaldas laikė pirmas mūsų kariuomenės karo kapelionas, savanoris kūrėjas, kun. Bumša, o katedroje pats Žemaičių vyskupas Karevičius. Po pamaldų į aikštę atvyko Valstybės Prezidentas A Smetona, lydimas ministerių pirmininko M. Sleževičiaus, krašto apsaugos ministerio karin. Merkio ir vyriausio kariuomenės vado gen. Žukausko. Po to iš katedros išėjo Iškilminga procesija, dalyvaujant visiems aukštiems dvasininkams. Vysk. Karevičiui skaitant priesaiką, visi karininkai ir kareiviai, garsiai kartodami priesaikos žodžius, iškilmingai pasižadėjo ginti tėvynės laisvę ir nepriklausomybę iki paskutinio kraujo lašo. Pamokslą pasakė vyskupas Karevičius, prisimindamas pranašo Ėzekieliaus regėjimą: „Esant Izraelio tautai Babilonijos nelaisvėje per 70 metų, izraelitai buvo praradę viltį, kad jų valstybė gali būti atstatyta. Ir matė Ezekielius didį lauką kaulų pilną. Ir papūtė vėjas, gyvybė įžengė į apmirusius kaulus, apsivilko kūnu ir atsistojo ant savo kojų ir pasidarė didi kariuomenė…. Ilgiau negu Izraelio tauta, labiau už juos buvo mūsų tauta be gyvybės ir be vilties. Ši istorija parodo, kad mes, gyvybę atgavę ir ją tėvynės labui atiduodami, įgysime sau teisės tai gyvybei laikyti“. Valstybės Prezidentas, sveikindamas prisiekusius karius, ragino savo pažadą šventai atlikti ir narsiai kovoti dėl Lietuvos. Toliau kalbėjo krašto apsaugos ministeris ir vyriausias kariuomenės vadas. Kariuomenės vadas savo kalboj užtikrino, kad kariai savo priesaiką šventai atliks ir sugebės narsiai kovoti. Po to, Respublikos Prezidentas, lydimas aukštų viršininkių, apėjo išrikiuotą kariuomenę su ja pasisveikindamas. Po iškilmių, vyriausiam kariuomenės vadui komanduojant, kariuomenė gražiai praėjo pro Valstybės Galvą, vyriausybę ir užsienio karo atstovus. Užsienio svečiams patiko mūsų kariuomenė ir pradėjo Ją aukščiau vertinti.
„Karys“ 1931 m. Nr.20Gegužės 11 d. savanoriams-kūrėjams paliko neišdildomą įspūdį. 1931 m. balandžio 18-19 dienomis įvykęs Kaune pirmasis visuotinis Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos atstovų suvažiavimas gegužės 11 d. pasirinko savo metine švente ir ji buvo švenčiama ligi Lietuvos okupacijos.
„Karys“ 1951 m. Nr.7