Gegužės 17 d. LRT rodytoje laidoje „Istorijos detektyvai“ pasakojama apie kariuomenės kūrėjo savanorio kunigo Roberto Grigo ryžtą atsisakyti duoti priesaiką sovietinėje armijoje.
Pirmasis laidos reportažas apie tai, kaip Sovietų Sąjunga visą tarpukario laikotarpį ruošėsi Lietuvos okupacijai. Papasakotoji istorija puikia moko, jog laisvė ir nepriklausomybė nėra duotybė.
Kunigo Roberto Grigo istorija pateikiama antroje laidos dalyje (nuo 14‘ 13“).
Kiek reikia savyje turėti jėgų, jog vienas prieš ginkluotus kareivius ištartum, jog netarnausi jūsų šaliai? Kiek reikia turėti tikėjimo, kad neabejotum savo pažiūromis ir savo apsisprendimu?
Tarnybos pabaigoje R.Grigas gavo karinį bilietą, kuriame buvo parašyta, kad jis priesaikos nedavė:
– „Gavau iš Apvaizdos tokią kaip kompensaciją, kad atsisakiau priesaikos svetimai okupacinei kariuomenei, bet dar turėjau galimybę prisiekti savai“.
1991-ųjų Sausio įvykių metu Robertas įstojo į Lietuvos kariuomenė gretas ir šįkart su lengva širdimi išdidžiai pažadėjo ginti jau ne okupantus, bet savo Tėvynę, nes ginti savo šalį tai nėra prievolė, tai – privilegija;
–„Tiems vaikinams, kurie dabar turi tą galimybę, kurie yra šaukiami, norėčiau palinkėti priimti tai ne kaip kokią nemalonią prievolę ar trukdį karjerai, ne kaip metus, kurie išbraukiami iš gyvenimo, bet kaip galimybę žmogiškai subręsti, pasirengti, jeigu iš tikrųjų istorija ar likimas lemtų, pasirengti tai galimybei ir ginklo jėga, fizine jėga, bet pirmiausia savo dvasine tvirtybe, dvasine ištikimybe ginti Lietuvą.“
Kunigas sako, jog prieš akis turėtume matyti tuos, kurie dėl Lietuvos laisvės atidavė savo gyvybes. Tai ir 1918 – 1920-ųjų metų savanoriai, ir partizanai, ir rezistentai:
– „Turint už savęs tokią neregimą Lietuvos gynėjų armiją, jaučiantis jos dalimi, iš tikrųjų yra kuo didžiuotis, kad gali būti vienoje eilėje su jais. To labai linkėčiau šiuolaikiniams jaunuoliams – Lietuvos gynėjams.“
Trečiajame laido siužete tęsiamas pasakojimų ciklas apie neįsivaizduojamą gyvenimą Gulage.
Pažiūrėkime:
Gegužės 17 d. LRT rodytoje laidoje „Istorijos detektyvai“ pasakojama apie kariuomenės kūrėjo savanorio kunigo Roberto Grigo ryžtą atsisakyti duoti priesaiką sovietinėje armijoje.
Pirmasis laidos reportažas apie tai, kaip Sovietų Sąjunga visą tarpukario laikotarpį ruošėsi Lietuvos okupacijai. Papasakotoji istorija puikia moko, jog laisvė ir nepriklausomybė nėra duotybė.
Kunigo Roberto Grigo istorija pateikiama antroje laidos dalyje (nuo 14‘ 13“).
Kiek reikia savyje turėti jėgų, jog vienas prieš ginkluotus kareivius ištartum, jog netarnausi jūsų šaliai? Kiek reikia turėti tikėjimo, kad neabejotum savo pažiūromis ir savo apsisprendimu?
Tarnybos pabaigoje R.Grigas gavo karinį bilietą, kuriame buvo parašyta, kad jis priesaikos nedavė:
– „Gavau iš Apvaizdos tokią kaip kompensaciją, kad atsisakiau priesaikos svetimai okupacinei kariuomenei, bet dar turėjau galimybę prisiekti savai“.
1991-ųjų Sausio įvykių metu Robertas įstojo į Lietuvos kariuomenė gretas ir šįkart su lengva širdimi išdidžiai pažadėjo ginti jau ne okupantus, bet savo Tėvynę, nes ginti savo šalį tai nėra prievolė, tai – privilegija;
–„Tiems vaikinams, kurie dabar turi tą galimybę, kurie yra šaukiami, norėčiau palinkėti priimti tai ne kaip kokią nemalonią prievolę ar trukdį karjerai, ne kaip metus, kurie išbraukiami iš gyvenimo, bet kaip galimybę žmogiškai subręsti, pasirengti, jeigu iš tikrųjų istorija ar likimas lemtų, pasirengti tai galimybei ir ginklo jėga, fizine jėga, bet pirmiausia savo dvasine tvirtybe, dvasine ištikimybe ginti Lietuvą.“
Kunigas sako, jog prieš akis turėtume matyti tuos, kurie dėl Lietuvos laisvės atidavė savo gyvybes. Tai ir 1918 – 1920-ųjų metų savanoriai, ir partizanai, ir rezistentai:
– „Turint už savęs tokią neregimą Lietuvos gynėjų armiją, jaučiantis jos dalimi, iš tikrųjų yra kuo didžiuotis, kad gali būti vienoje eilėje su jais. To labai linkėčiau šiuolaikiniams jaunuoliams – Lietuvos gynėjams.“
Trečiajame laido siužete tęsiamas pasakojimų ciklas apie neįsivaizduojamą gyvenimą Gulage.
Pažiūrėkime: