Rugsėjo 26 d. buvo įvykdyta diversija – Baltijos jūroje susprogdinti povandeniniai dujotiekiai iš Rusijos į Vokietiją „Nord Stream 2“ ir „Nord Stream 1“, kuriais dujos jau nebetekėjo.

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris ats. plk. Gintaras Bagdonas savo facebook sienoje teigia, jog klausimo „kas padarė“ nėra. Tai galėjo padaryti tik rusų diversantai, Nes tik jie turi ir įrankius (diversantų pajėgumus) ir motyvą. Rusofašistai galimai siekia sukelti Europos visuomenių nepasitenkinimą dėl vykstančio karo ir mūsų valstybių teikiamos paramos Ukrainai, priešpastatant paramą išaugusioms namų ūkio (ypač energijai, šildymui), išlaidoms. Kokius diversinius, sabotažo pajėgumus turi Rusijos pajėgos? Dar 2021 spalio mėn. Ukrainos Think Tank „Strategija XXI” vadovas Michail Gončar kartu su 1 rango kapitonu Andrej Ryženko publikavo straipsnį, kuriame įvardijo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Baltijos jūrų laivyno karinius vienetus, kurių paskirtis, be kitų uždavinių, yra vykdyti povandenines diversijas (turi tokius uždavinius ir pajėgumus).

---

2021-10-20 ZN.UA

Kaip Rusija planuoja naudoti „Nord Stream 2“ žvalgybos tikslais

Autoriai: Michail Gončar, Andrej Ryženko

Ar NATO praras dominavimą Baltijos šalyse?

Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, dujotiekis „Nord Stream 2“ yra sertifikuotas, užpildytas technologinėmis dujomis ir paruoštas komerciniam eksploatavimui. Stabtelta dėl smulkmenų – reikalingas reguliatoriaus leidimas, kurį vilkina Vokietijos pusė. Netrukus išsiaiškinsime, ar tai yra etapinis stabdymas, ar Berlynas, kad ir formaliai, tikrai bando laikytis leidimo išdavimo procedūros. Tačiau, nepaisant to, rusiškų dujų srautų per Juodąją ir Baltijos jūrą klausime lieka baltų dėmių. Visų pirma dėl galimybės panaudoti jų koridorius ir susijusią infrastruktūrą visai ne dujų verslo tikslais. Ir kalba eina ne tik apie grėsmę, kad Rusija papildomai militarizuos Baltiją prisidengdama naujai pastatytos kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos nuo „agresyvių JAV ir NATO veiksmų“ dingstimi, bet ir apie Rusijos paslėptų pranašumų kūrimą siekiant atimti iš Aljanso dominavimą Baltijos operacijų teatre. Paslėpta veikla Pastaraisiais metais Ukrainos, Lenkijos ir Amerikos leidiniuose buvo skirta dėmesio tam tikrų Rusijos karinio jūrų laivyno padalinių veiklai jūrinių dujotiekių koridorių zonoje, taip pat tam faktui, jog užgrobtose Ukrainos gavybos platformose Juodojoje jūroje buvo įrengti radarai ir sonarų sistemos, leidžiančios Rusijos Federacijai kontroliuoti povandeninę ir antvandeninė erdvę. Žinoma, į akis krenta ant platformų sumontuoti „Neva“ tipo radarai. O tai, kas daroma po vandeniu, nėra taip pastebima. Tačiau, kaip žinote, nėra nieko slapto, kas neišaiškėtų. Dabar dėl atvirų ir korporatyvinių šaltinių monitoringo pasirodo įdomių detalių. Baigiamajame dujotiekio „Nord Stream 2“ užbaigimo darbų etape nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki rugpjūčio 30 d. jų vykdymo zonoje buvo pastebėti tam tikrų Rusijos karinio jūrų laivyno specialiųjų padalinių kariai. Jungtinė 18 žmonių specialios paskirties grupė fiksuota RF transporto ministerijos federalinės jūrų agentūros jūrų gelbėjimo tarnybos civiliniuose laivuose – vilkike „Kapitan Beklemišev“, o vėliau – daugiafunkciuose gelbėjimo laivuose „Spasatel Karev“  ir „Bachtemir“. Jungtinės grupės nariai identifikuoti kaip priklausantys Rusijos karinio jūrų laivyno specialiesiems daliniams: – keturių žmonių grupė iš RF gynybos ministerijos giliavandenių tyrimų vyriausiosios valdybos (Главное управленe глубоководных исследований МО РФ – GTVV) arba karinio dalinio Nr. 45707 iš pagrindinio GTVV padalinio, įsikūrusio Peterhofe (Sankt Peterburgo priem.); – septynių žmonių grupė iš RF karinių jūrų laivyno Baltijos laivyno 313-ojo atskirojo specialiosios paskirties kovai su povandeninėmis diversinėmis pajėgomis būrio (įsikūrusio Baltijske Kaliningrado sr.); – septynių žmonių grupė iš RF karinių jūrų laivyno Baltijos laivyno 342-ojo gelbėjimo būrio (įsikūrusio Baltijske). Kas yra karinis vienetas 45707? Tai vienas slapčiausių RF karinių dalinių, planuojantis ir vykdantis specialias povandenines operacijas. GTVV hidronautai užsiima žvalgybine veikla – klausosi ryšio kabelių, jūros dugne montuoja įvairią įrangą, taip pat renka laivų, lėktuvų ir palydovų nuolaužas – tiek savas, kad nepatektų į svetimas rankas (NATO), tiek ir svetimas – juk domina informacija apie galimų priešininkų (NATO) technologinio išsivystymo lygį. GTVV taip pat planuoja ir ruošia didelio masto diversijas povandeninio optinio ryšio linijose (PORL) tarp Europos ir Šiaurės Amerikos tam tikram laikui „Č“, kai Rusija nuspręs smogti NATO. Padidėjęs jungtinės grupės aktyvumas pastebėtas išskirtinėse Danijos ir Vokietijos jūrų ekonominėse zonose PORL „Baltica“ (jungia Lenkiją, Švediją, Daniją) ir „Danija – Lenkija-2“ (jungia Lenkiją su Bornholmo sala) dislokavimo zonose. Įtartina veikla pastebėta 2–3 mylių koridoriuje nuo dujotiekio. Baltijos jūroje yra daug povandeninių komunikacijų – tiek šviesolaidinių linijų, tiek maitinimo kabelių.

Speciali įranga

Šiuo atveju dėmesį patraukia ne tik personalas, bet ir laivai, kuriuose buvo jungtinė grupė. „Bachtemir“ yra naujausias savo klasės Rusijos laivas, į jūrų gelbėjimo pajėgas stojęs 2019 m., turintis mobilią greito išskleidimo nardymo stotį, skirtą narams nusileisti į iki 60 m gylį ir nuotoliniu būdu valdomą nepilotuojamą lengvą povandeninį aparatą MSS-3000. Jo ypatumas yra tas, kad turi manipuliatorius su kabelių pjaustytuvais, peiliais ir pjūklais. Būtent tai, ko reikia norint vykdyti PORL diversijas. Be MSS-3000 laive „Bachtemir“ grupė turėjo savo nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą „Marlin-350“, skirtą įvairiems povandeniniams techniniams darbams, taip pat ir su kabeliais, atlikti iki 350 m gylyje. Seklioje Baltijoje to pakanka. Prietaisas taip pat turi sugriebimo tipo manipuliatorių ir yra naudojamas RF kariniame jūrų laivyne pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. slaptą gynybos ministro įsakymą Nr. 574. Formaliai šiems laivams buvo patikėta vamzdžių tiesimo laivų – „Fortuna“ ir „Akademik Chersky“ – apsaugos funkcija. Nardymo komanda taip pat atliko tam tikras stebėjimo užduotis, susijusias su dujotiekio tiesimo jūros dugne kontrole. Tuo pačiu metu, balandžio 21 d., užfiksuotas specialaus krovinio perkėlimas į „Bachtemirą“ iš katerio „Bercut L-DC Arctica“, o gegužės 8 d. Kaliningrado uosto reide – iš tiekimo laivo „Yasnyj“. Tai buvo padaryta nakties metu. Vadinasi, ir siuntėjas ir gavėjas stengėsi elgtis kiek įmanoma diskretiškiau.

Rekognoskuotė?

Abiejų srautų – tiek „Nord Stream“, tiek „Nord Stream 2“ – koridoriai priartina Rusijos Federaciją prie zonų, kuriose įmanoma vykdyti slapto trukdymo ir diversinius aktus povandeninėse komunikacijose, jungiančiose strategiškai svarbius NATO šalių karinius ir pramoninius objektus. Tai visų pirma būtų Baltijos šalių – Aljanso narių, Švedijos, Suomijos karinės bazės, jūrų uostai, taip pat SGD terminalai Svinouiscyje (Lenkijoje) ir Klaipėdoje (Lietuvoje). Tam gali būti naudojami RF Baltijos laivyno specialiųjų jūrų pajėgų padaliniai (561-asis būrys), GTVV hidronautai. Specialiųjų operacijų vykdymą labai palengvina tai, kad „Nord Stream“ yra arti zonų, kuriose yra tie Europos šalių objektų įrenginiai, ir galimybė pagrįsti Rusijos buvimą plačia dujotiekio sistema, kurios nenutrūkstamam veikimui reikalinga techninė priežiūra, kuri gali pasitarnauti ir kariniams tikslams. Ypač, jei dalyvauja civiliniai daugiafunkciai laivai, kurie nesulaukia ypatingo dėmesio. Panašu, kad jungtinė grupė atliko žvalgybinius darbus, ruošiantis  įrengti informacijos perėmimo iš aukščiau paminėtų europinių šviesolaidinių linijų priemones, taip pat Baltijos jūros vakarinio sektoriaus povandeninės erdvės stebėjimo hidroakustines stotis kaip Rusijos Federacijoje kuriamos „Vieningos valstybinės antvandeninės ir povandeninės situacijos nušvietimo sistemos „Harmonija“ dalis. „Nord Stream“ povandeninę infrastruktūrą Rusija gali naudoti siekdama visapusiškai suvokti situaciją ir optimaliai panaudoti Baltijos laivyno pajėgas, o tai neutralizuotų NATO pajėgų karinio pranašumo regione potencialą. „Nord Stream“ povandeninės infrastruktūros vietą minėtoje globalioje sistemoje „Harmonija“ galima apibrėžti kaip „Rusijos karinio jūrų laivyno ir Federalinės pasienio tarnybos hidroakustinę informacinę paramą“ „Vieningos valstybinės informacijos apie padėtį pasaulio vandenyne sistemos karinio kontūro informacinio modulio komponentą“. Operatorius – centras „Hidroakustika“ kaip slaptas hidroakustinių duomenų rinkimo padalinys. Centro vieta nežinoma. Visa tai rodo, kad tradicinio techninio sertifikavimo, būdingo jūrinėms dujų perdavimo sistemoms, nepakanka, kai kalbama apie Rusijos projektus. Akivaizdu, kad reikalingas papildomas povandeninių dujotiekių sertifikavimas, kuriam Baltijos pakrantės šalims (NATO šalims, Suomijai ir Švedijai) Rusijos Federacija turėtų suteikti visą informaciją apie dujotiekio technologinio ryšio sistemos veikimo ypatumus, valdymo sistemas, suteikti prieigą prie vamzdynų koridorių patikros ir galimybę bet kuriuo metu atlikti verifikavimo patikras. Be to negali būti nė kalbos apie pradėjimą eksploatuoti dujotiekį. Atėjo laikas ryžtingiems prevenciniams Aljanso veiksmams, kad Baltija netaptų „rusišku ežeru“, kaip tai vyksta Juodojoje jūroje.