Didžiauisa pagarba, Kasparai, už ryžtingą kovą su Žaliojo tilto „balvonais”. Sumanymas pakabinti grandinę su antrankiais ant raudonarmiečio su žiūronais vertas apdovanojimo už įtaigų meninį sprendimą. Atrodo kiečiau už geležinį vamzdį. Reikėtų tuos antrankius ten privirinti.
Originalus sumanymas (antrankiai). Ir G. Gensbigelio teisingas užrašo ant skulptūrų postamento interpretavimas (interviu): Lietuva per sovietinę okupaciją neteko 300 tūkst. žmonių, bet iš užrašo lentoje neaišku dėl kokios priežasties… „Sovietiniai kareiviai šiaip pabuvo Lietuvoje 50 metų, po to užsinorėjo ir išėjo”. Ir jokių žudynių, prievartavimų ir trėmimų… Pasižiūrėkit užrašus paminkluose ant nužudytų žydų kapų, pvz. pateiksiu iš atminties (gal bus ne visai tikslu, bet esmę suprasite): „Čia, 1941 m., hitleriniai okupantai ir jų vietiniai talkininkai nužudė 186 žydus” (Kelmės raj., Kuprės miškas). Tai kodėl mes, Lietuvos gyventojai, jau esant 24-iems Nepriklausomybės metams, vis bijom parašyti „lentose” aiškią teisybę?.. Kad sovietiniai kalaborantai, ir jų vaikai ar anūkai, galėtų palaimintai ramiai miegoti?.. Panašu, kad valstybingumas vis dar statomas „ant kreivų pamatų”, bandant išsaugoti sovietų kareivių statulas, kaip sovietinį įdeologinį ginklą, Vilniaus miesto centre…
dalius
Didžiauisa pagarba, Kasparai, už ryžtingą kovą su Žaliojo tilto „balvonais”. Sumanymas pakabinti grandinę su antrankiais ant raudonarmiečio su žiūronais vertas apdovanojimo už įtaigų meninį sprendimą. Atrodo kiečiau už geležinį vamzdį. Reikėtų tuos antrankius ten privirinti.
Vytautas Račkauskas
Originalus sumanymas (antrankiai). Ir G. Gensbigelio teisingas užrašo ant skulptūrų postamento interpretavimas (interviu): Lietuva per sovietinę okupaciją neteko 300 tūkst. žmonių, bet iš užrašo lentoje neaišku dėl kokios priežasties… „Sovietiniai kareiviai šiaip pabuvo Lietuvoje 50 metų, po to užsinorėjo ir išėjo”. Ir jokių žudynių, prievartavimų ir trėmimų… Pasižiūrėkit užrašus paminkluose ant nužudytų žydų kapų, pvz. pateiksiu iš atminties (gal bus ne visai tikslu, bet esmę suprasite): „Čia, 1941 m., hitleriniai okupantai ir jų vietiniai talkininkai nužudė 186 žydus” (Kelmės raj., Kuprės miškas). Tai kodėl mes, Lietuvos gyventojai, jau esant 24-iems Nepriklausomybės metams, vis bijom parašyti „lentose” aiškią teisybę?.. Kad sovietiniai kalaborantai, ir jų vaikai ar anūkai, galėtų palaimintai ramiai miegoti?.. Panašu, kad valstybingumas vis dar statomas „ant kreivų pamatų”, bandant išsaugoti sovietų kareivių statulas, kaip sovietinį įdeologinį ginklą, Vilniaus miesto centre…