Karinio eksperto Evgen Dikyj požiūriu Krymo tiltas Ukrainai vis dar yra strategiškai svarbus objektas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmitrijus Pletenčukas sakė, kad Krymo tilto sunaikinimas jau nesukels tokio poveikio, koks anksčiau galėjo būti, nes jo taktinė ir strateginė svarba kare mažėja. Kiek šis tiltas dabar svarbus gynybos pajėgoms, kokį vaidmenį jis vaidina naikinant Rusijos oro gynybą pusiasalyje ir kur bus pasiųsti pirmieji naikintuvai F-16, birželio 19 d. UNIAN papasakojo buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, karo ekspertas Evgen Dykyj.
– Ar tikrai mėgstamiausias Rusijos lyderio tiltas nebedomina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų?
– Ne, šis tiltas labai domina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Strateginė jo svarba gal ir sumenko, bet visiškai neišnyko. Krymo tiltas vis dar yra strategiškai svarbus objektas pusiasalio susisiekimui su žemynu ir atitinkamai rusijos grupuotės aprūpinimui. Taip pat vertėtų nepamiršti jo sakralinės–politinės reikšmės rusams. Be grynai karinio aspekto, yra ir politinis, kurį vėliau konvertuojame į karinį. Priminsiu, kad iš viso per pastarąjį mėnesį Krymo pusiasalyje sunaikinome 15 rusijos zenitinių raketų kompleksų. Be to, tai nėra kažkokie „Pantsir“, o kalbama apie oro gynybos sistemas S-300 ir S-400. Tik per praėjusią savaitę Kryme buvo sunaikintos dvi oro gynybos sistemos S-300 ir viena S-400. Tai nutiko visiškai neatsitiktinai, tai apgalvota strategija, labai efektyvi ir duodanti rezultatų.
– Vadinasi, mes iš tikrųjų naudojamės Krymo tiltu kaip masalu?
– Taip. Mes nedaužome paties tilto, bet gąsdiname rusus, kad jį sunaikinsime. Jie iš to sukūrė kažkokią egzistencinę problemą, jiems tai yra itin sakralinis klausimas. Todėl naikiname eilinę rusų oro gynybos sistemą prie tilto ir žinome, kad greitai jie atveš naują. Be to, norėdami ten pristatyti naują oro gynybos sistemą, jie paima iš bet kur. Jau matėme, kaip buvo paimti paskutiniai S-300 iš Kurilų salų. To sovietmečiu net įsivaizduoti nebuvo įmanoma – kad Tolimieji Rytai būtų palikti „neuždengti“. Jau matėme, kaip buvo paimti kompleksai iš Arkties. Iš ties, rusams oro gynybos nepakanka. Išvis jiems oro gynybos tepakanka fronto linijai, Krymui ir Maskvos miestui. Neseniai sunaikinome du Su-57, kurių iš viso buvo pagaminta 10. Tai naujausias iš egzistuojančių rusijos lėktuvų. Kuo toliau, tuo labiau rusai patiria vis didesnį oro gynybos deficitą. O tuo tarpu mes Krymo pusiasalį pavertėme tokia didele rusijos oro gynybos Černobajevka. Ir kaip masalu naudojamės tiltu. Ir tas S-300 ir S-400 „permalimas“ Kryme tęsiasi.
Beje, rusai jau pranešė, kad mums sunaikinus paskutinius tris tuos kompleksus, jie ten perkelia S-500. Tai paskutinis dalykas, kurį jiems pavyko pagaminti prieš karą. Turime pagrindo manyti, kad S-500 laukia toks pat likimas kaip S-300 ir S-400. Ir tai darome ne tik tam, kad sunaikintume rusų oro gynybą, ir ne tik todėl, kad mums būtų lengviau rengti atakas prieš jų gynybos pramonės gamyklas, naftos perdirbimo gamyklas ir aerodromus.
Tuo dar ir sistemingai ruošiamės F-16 pasirodymui. Tikslas toks, kad kai po poros mėnesių gausime F-16, rusai neturėtų kuo juos numušti. Ir pagrindinį vaidmenį šioje gerai apgalvotoje sisteminėje rusiško dangaus atvėrimo operacijoje atlieka Krymas ir ypač Krymo tiltas.
– Prezidentas Zelenskis pareiškė, kad netrukus turėsime pirmuosius F-16. Yra nuomonė, kad Ukraina „ruošia dirvą“ F-16 smūgiams į Krymą, todėl pastaruoju metu aktyviai atakuoja pusiasalį. Ką jūs manote apie tai?
– Nemanau, kad kalbama apie tai. Žinoma, atakuosime ir Krymą. Bet Krymą ir dabar visai neblogai pasiekiam. Pirmiausia mums F-16 reikalingi ne kaip bombonešiai. Mes dabar ir taip neblogai bombarduojame Krymą savo „suškėmis“. Žinoma, kuo daugiau lėktuvų, tuo geriau. Tačiau pagrindinė F-16 misija yra visiškai kitokia. Dabar pagrindinė, galima sakyti, rusų super-galia yra tai, kuo jie mus labiausiai kankina, kurios dėka jie vis dar veržiasi prie Pokrovsko – tai tiksliai valdomos aviacinės bombos (KAB) ir fugasinės aviacinės bombos (FAB).
Būtent tie smūgiai iš oro tomis sklandančiomis bombomis, nuskrendančiomis 70-90 kilometrų. Tai yra, jų lėktuvai gali tas bombas numesti nepatekę į mūsų oro gynybos aprėpties zoną. Tai dabar yra pagrindinė mūsų problema visoje fronto linijoje, be to, tai yra pafrontės miestų problema. Ir F-16 pasirodymas pirmiausia turėtų išspręsti būtent šią problemą. Tai yra, pirmiausia, F-16 skris numušinėti rusų bombonešių, o tik vėliau bombarduos patys.
– Kodėl gynybos pajėgos pastaruoju metu taip aktyviai veikia Kryme? Ar tai galima laikyti prioritetų pasikeitimu?
– Ne. Tai labai apgalvota strategija. Mes atakuojame Krymą ne dėl Krymo. Krymą naudojame būtent kaip didelę Černobajevką, kurioje apskritai utilizuojame ir rusų oro gynybą, ir rusų aviaciją.
– Sakykim, kad mums pavyks pagerinti savo poziciją Krymo atžvilgiu, ką tai duos mums strategiškai?
– Nežinau tokios sąvokos „pagerinti pozicijas“, mes arba paimsime Krymą, arba ne. Tiesą sakant, grynai techniškai kariniu požiūriu tą padaryti būtų lengviau, nei paimti Donbasą. Nes už Donbaso – platus rusų užnugaris, net iki Uralo. O Krymas – pusiasalis. Jei tik kažkur vienoje vietoje prasiveržtume į Azovo jūros pakrantę, tai nuo to momento Krymas liktų sala ir atsidurtų tokioje pačioje padėtyje, kokia ištiko okupuotą Chersono sritį dešiniajame krante, kai buvo sugriauti tiltai. Todėl, kai tik prasibrausime iki Azovo jūros, Krymas bus pasmerktas. O nuo to momento, kai įžengsime į Krymą, net rusijos visuomenei tai bus signalas, kad jie pralaimėjo karą. Būtent mūsų įžengimas į Krymą bus tas jų absoliutus akivaizdus karinis pralaimėjimas, kurio negalės nuslėpti jokia propaganda. Taip pat pamatysime, kokius procesus tai vėliau iššauks rusijoje.