Birželio 23 d. Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje sutikta baikerių kolona, pagerbusi Birželio sukilimo metines, iškilmingai pakelta Trispalvė bei istorinė Lietuvos vėliava, kalbomis ir dainomis pagerbti 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai.
Renginyje prie Seimo dalyvavo virš 200 žmonių. Tarp jų ir 12 LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus narių rikiuotė su skyriaus vėliava.
Vilnius, kaip ir dera probolševikiniam miestui, kuriame galima daužyti didvyriams skirtas atminimo lentas, labai kukliai paminėjo 1941 m. birželio sukilimo 80-asias metines. Jeigu būtų galėję, tai greičiausiai būtų uždraudę. Renginys nesulaukė beveik jokio dėmesio nei iš žiniasklaidos, nei iš Lietuvos Šaulių sąjungos (dalyvavo būrys pagyvenusių šaulių), nei iš kariuomenės (dalyvavo tik kariuomenės orkestras). Nebuvo nei „pijarinių“ šaulių, nei kariuomenės atstovų. Belieka apgailestauti, kad kariai, puskarininkiai, karininkai neatėjo pagerbti ko gero geriausios Lietuvos kariuomenės XX-ojo amžiaus karinės operacijos dalyvių, neatėjo pagerbti tylos minute daugiau nei dviejų tūkstančių žuvusiųjų, kurie savo krauju nuplovė tą gėdą, kurią 1940 metais užtraukė lietuvių tautai politikai ir aukštoji karinė vadovybė.
Labai gaila, labai liūdna ir gėda…
Arturas Čiras
LKKSS VAS narys
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis pažymėjo, kad „minime istorinį įvykį ir esame istorinėje vietoje“, kadangi kelias link nepriklausomybės buvo ilgas, o šiandien minime jo pradžią.
„Pasauliui siuntėme žinią, kad Lietuva yra. Aš čia, gyva, sako mūsų tėvynė. Sukilėliai stengėsi paskleisti bent žinią, kad Lietuva yra gyva“, – sakė V. Landsbergis.
Profesoriaus teigimu, sukilėlių tikslas buvo skaidrus ir paprastas – kad ir ką bebūtų kalbėję sukilimo projektuotojai, paprastų sukilėlių širdyse švietė siekis, už kurį verta ir galvą padėti, – laisva tėvynė, akcentavo V. Landsbergis.
„O pavergėjai jau buvo įsakę šlovinti nelaisvę“, – kalbėjo jis.
„Išdeginta žemė ir sovietinė Lietuva be lietuvių, be geros valios ir kažkuo tikinčių žmonių. Šiai perspektyvai reikėjo užkirsti kelią ir birželį, ir kovą.
Kad tik mums neužtaisytų naujos išdegintos žemės per Astravą. Dėl to dar turėsime čia rinktis. Galvokime, mūsų darbas dar nebaigtas“, – ragindamas pridūrė profesorius V. Landsbergis.
Kunigas pranciškonas Paulius sakė, kad „sukilime dalyvavo drąsūs Lietuvos vaikinai, merginos, vyrai ir moterys, įkvėpti Dievo meilės“.
Kunigas kalbėjo apie okupantų propagandą karo metais ir dėkojo, kad Dievas leido nors trumpam įkvėpti gryno laisvės oro.
„Viešpatie, dėkojame už visus žuvusius, kentėjusius ir šiandien tebekovojančius už Lietuvos laisvę. Suteik Dangaus karalystę visiems, kovojantiems už Lietuvos laisvę“, – sakė tėvas Paulius.
Pasak Seimo nario Pauliaus Saudargo, ir dabar priešas toliau pila savo melą ir šmeižtą: „Grobuonies klasta žino, kad neužtenka užimti teritorijos – svarbu užimti žmonių protus“, – pažymėjo politikas.
Jo teigimu, ir šiandien yra aktualu priešintis melui bei šmeižtui, todėl turime žinoti, kas yra mūsų didvyriai, kas yra balta, o kas – juoda.
„Pirmiausiai turime gerbti patys save, turime pasakyti, kad nesame vergų tauta, kad nesame kolaborantų tauta – esame kovotojų valstybė. (…) Prisiminkime, gerbkime ir švęskime“, – sakė P. Saudargas.
Pagal lrt.lt informaciją
Fotoreportažas iš renginio publikuojamas skiltyje FOTOGALERIJA—>2021 METAI
