Tai televizijos kanalo FREEDOM eteryje vasario 9 ryte pareiškė mokslininkas, bataliono „Aidar“ veteranas Evgen Dykyj. Ten bus sutelktos visos Rusijos pajėgos.
Paprašysime Jūsų įvertinti padėtį fronte šios dienos ryte.
Padėtis fronte vertintina pakankamai paprastai. Pastaruoju metu mūsų informaciniame lauke gausu svarstymų ar bus, kada bus naujas rusijos puolimas. O fronte toks klausimas neformuluojamas. Fronte toks puolimas jau vyksta. Mes vis laukiame kažkokio puolimo link Kyjivo, iš Baltarusijos – kažko, panašaus į puolimą pernai pavasarį, o situacija visiškai kitokia. Rusai apribojo savo puolimą būtent dabartinėje fronto linijoje ir netgi ne visoje, o tik Donbaso ribose. Bet už tat ten jie netgi labai tvirtai puola. Mes užnugaryje vis svarstom, kada prasidės puolimas, o ten jis jau vyksta. Jis vyksta Svatovo – Kremina linijoje. Apie situaciją Bachmuto – _ Soledaro – Ugledaro linijoje jau visi pakankamai detaliai yra girdėję ir ją aptarę. Tai ir yra žadėtasis didysis puolimas.
Lyg ir gera naujiena užnugariui būtų, jog, greičiausiai, ko nors ypatingai didesnio ir nebus, o bloga naujiena esantiems fronte, jog visos pajėgus bus sukoncentruotos tose keliose nedidelėse zonose, ir ten juos sulaikyti bus labai sunku. Nes, jei lygintume su pernai metų pavasariu, dabar okupantų kiekis yra didesnis, nei jų įsiveržė tada. Tada atrodė, jog grupuotė buvo didžiulė, kurią pjaustėme, pjaustėme ir mažinome.
Dėka rudens ir žiemos mobilizacijos dabar Rusija tiek privežė į mūsų teritoriją „mobikų“, įskaitant ir Prigožino „zekus“, kad bendras okupantų skaičius mūsų teritorijoje jau yra didesnis, nei buvo įsiveržimo pradžioje. Bet dabar jų koncentracija ne tokia išskydusi, kaip buvo įsiveržimo pradžioje, vos ne per pusę Ukrainos. Dabar jie visi susikoncentravę du ar net tris kartus trumpesnėje fronto linijoje nei pernai pavasarį. Ir dėl to iš ties sunku. „Mobikai“ labai prastai paruošti, prastai motyvuoti. Netgi trys tokie „mobikai“ neatstoja vieno gero profesionalaus kario. Bet trisdešimt tokių „mobikų“ jau atstoja profesionalų karį. Ir būtent tokį spaudimą kiekybine persvara dabar rusija ir vykdo.
Aišku, jiems yra ir grįžtamasis poveikis. Puolant gerai įtvirtintas priešininko pozicijas ir tą darant dideliu kiekiu prastai parengtų žmonių, aišku, puolančiajai pusei tenka patirti didžiulius nuostolius. O puolančioji pusė šiuo momentu vėl yra rusija. Jie bando susigrąžinti iniciatyvą, jie bando perlaužti karo eigą ir todėl jie dabar puola tokia didžiule žmogiškąja mase. Tai sąlygoja milžiniškus nuostolius, apie kuriuos nė viena normali armija XXI amžiuje net nesvarstytų kaip galimus. Betgi rusija lygtai nėra nei normali šalis ir jos armija taip pat nėra normali. Jie sau tai priėmė kaip visiškai priimtinus nuostolius. Jie nusiteikė, jog žmogiškieji nuostoliai jiems visai nėra ribojantis faktorius – kiek reikės, tiek ir paguldys. Būtent todėl tokią patrankų mėsos bangą sunku sulaikyti.
Jau matėm, jog kai jie tokią bangą sukoncentruoja kokioje nors vietoje, tai, nors ir labai lėtai, bet ten jie frontą pastumia. Tą jau matėme Soledare. Dabar iš paskutiniųjų laikosi Bachmutas. Dar jie bando mus atstumti nuo Kreminos. Jie bando pulti Kreminos sektoriuje, kur du mėnesius puolėme mes. Dabar jie bando susikeisti vietomis ir mus iš ten išstumti. Mes ten buvome pačiose miesto prieigose ir lyg ir ruošėmės jį paimti. Dabar jie ten metė naują labai didelį pastiprinimą, kad nuimtų Kreminos ir Svatovo praradimo grėsmę, o idealiu atveju netgi pagrasintų neseniai išvaduotam Kupjanskui.
Jūs sakėte, jog Rusijos kariuomenė koncentruojasi fronto linijoje Donecko srityje. Ar tai rodytų, jog Rusijos karinė vadovybė peržiūrėjo ir įvertino 2022 m. vasario 24 d. padarytas klaidas ir nusprendė nuo Ukrainos atsigriaužti teritorijas mažais gabalėliais?
Apgailestaudamas turiu patvirtinti – taip. Nereikėtų priešo menkinti. Šitame kare jie pridarė daug klaidų, kurių dėka mes dabar galime užnugaryje kalbėtis šitoje laidoje, bet matyt jie kažkokią analizę vykdo ir iš tų klaidų mokosi. Tą mums reikia turėti omeny, reikia įsisąmoninti jog ateityje bent tų brangiausiai kainavusių klaidų jie taip tiesmukai nebekartos. Kitas klausimas, kad jie be karinės vadovybės dar turi ir politinę. Kaip tik dėl to manyje rusena viltis, jog, kaip ir pernai, kai politinė vadovybė kėlė visiškai nerealias užduotis ir įvarė juos ten, kur mes jiems sukėlėme nepataisomų nuostolių, galima matyti požymius, jog ir dabar politinė vadovybė didžiai nepatenkinta tokiu labai lėtu fronto stūmimu ir lėtu mūsų teritorijos griaužimu. Tiek politinė vadovybė, tiek Rusijos visuomenė, ta karą palaikanti aktyvioji visuomenės dalis trokšta ryškių puolamųjų operacijų, kokių nors didelių apsupimų, kam dabar rusų armija neturi pajėgumų. Išlaikyti tai, kas užgrobta ir po truputį prie to pridėdinėti po gabaliuką, kaip neseniai užgrobtą Soledarą, jiems jėgų net labai pakanka. Didesniems pasiekimams, kažkokioms replėms jie jėgų neturi. O politikai ir visuomenė būtent kaip tik to ir norėtų. Todėl ir turiu vilties, jog juos pasiųs į kokį žymiai stambesnį puolimą, kuris jiems taps fatališku. Atrodo, kad kol kas generolai stropiai atsimušinėja nuo tokio politinio užsakymo ir dirba tik fronto linijos rėmuose.
Egvenai, o technikos jie turi? Štai leidinys Foreign Policy rašo jog rusijos federacija būsimam dideliam puolimui paruošė 1800 tankų, beveik 4000 šarvuočių, 2700 artilerijos sistemų, 810 reaktyvinių salvinių sistemų, 400 naikintuvų ir 300 sraigtasparnių. Ar fronte matome, kad padaugėjo rusų technikos?
Kol kas nematom. Tarp kitko ir aš nagrinėjau Foreig Policy medžiagą. Kaip visų tų domenų šaltinis nurodomas anonimas mūsų Ukrainos gynybos ministerijoje. Reikėtų suprasti, kad jei bet kuris iš mūsų, pavyzdžiui, aš ryt būčiau užkalbintas Foreign Policy korespondento, tai įvertinęs, jog medžiaga bus skirta Vakarų auditorijai ir turėtų pasitarnauti greitesniam ir didesniam ginklų mums pristatymui… Todėl neatmetu, jog mūsų valdininkas, davęs tą interviu visiškai sąmoningai sutirštino spalvas ir panaudojo tuos skaičius, kuriuos remiantis mūsų žvalgyba, priešas tik bando surinkti, bei pateikė kaip priešo jau turimus. Šiuo atveju pasielgta teisingai, nes mus stabdo kaip tik lėtas ir nepakankamas ginklų tiekimas iš Vakarų.
Kol kas, laimei, to nesimato fronte. Kaip tik atvirkščiai – fronte ta patrankų mėsa jie bando kompensuoti vis mažėjančius technikos kiekius. Negalvokim, kad jie jos nebeturi, kad ji baigėsi. Ten jos dar labai daug. Bet palyginus su įsiveržimo pradžia, tai jos žymiai mažiau, o dar mažiau amunicijos. Artilerijos sviedinius jau pradeda taupyti. Tai jau matyti. Jų artilerijos darbo intensyvumas yra 4-5 kartus mažesnis, nei praėjusią vasarą…
Ir pernai vasarą, kaip ir dabar, jie spaudė Donbasą. Bet vasarą jie spaudė Donbasą artilerijos ugnies mūša, o dabar jie Donbasą spaudžia didžiuliais pėstininkų nuostoliais. Tai daug ką pasako.
Atrodžiusiose bedugnėmis jų sviedinių atsargose jau šviečia dugnas. Aišku, jie ir dabar sviedinių panaudoja daugiau nei mes. Betgi mes lyginam ne tai, kad jie iššauna daugiau, nei mes, bet kad elgiasi 4-5 kartus taupiau.
Dar kartą priminsiu, kad ne viskas kompensuojama technika, šarvuočiais, nes, ypač gatvių kovose… Atkreipkite dėmesį, kad daugiausia jie kol kas pasiekė kaip tik Soledare, kur mūšiai vyko visiškai užstatytoje gyvenamoje teritorijoje. Užstatytoje teritorijoje visada daug situacijų, kuriose žmogus stoja prieš žmogų ir jokia technika to nekompensuoja. Todėl dabar miestų teritorijose jie daugiau pasiekia, būtent, mesdami didžiulius prastai apmokytų, prastai parengtų ir prastai aprūpintų lengvųjų pėstininkų kiekius.
Rusijos federacija nutraukė masinius Ukrainos apšaudymus raketomis. Kas tai sąlygojo ir ar ilgam apsiramino?
Nebūčiau užtikrintas, kad ji tai nutraukė. Jei pamenate, jie ir anksčiau darė ilgas pertraukas tarp didelių saliutų. Netgi buvo aiškus dėsningumas – kuo ilgesnė pertrauka, tuo didesnis saliutas. Kiekvieną kartą jiems reikalingas apčiuopiamas laikas didelio apšaudymo raketomis parengimui. Kažkada skaičiavome tą tempą – didelio saliuto parengimui jiems prireikdavo nuo 10 iki 14 dienų. Taigi, jei pertrauka dar užtruko, galbūt ruošia dar didesnę ataką. Apie nutraukimą kalbos kol kas nebuvo. Tiesiog gyvename eilinėje pauzėje.
Gerai, sakykim laikinai nutraukė.
Taip, būtent taip.
Dabar Juodojoje jūroje štormai. Nei laivų gali išvesti nei Juodojo , nei Azovo jūroje…
Dar yra lėktuvai. Tad aš per daug neatsipalaiduočiau.
Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Budanovas kalbėjo, jog jiems jau senka raketų, kuriomis galima apšaudyti Ukrainą, atsargos. Ką pasakytumėte apie tai?
Vienareikšmiškai, atsargos senka, bet tarp „senka“ ir „jau pasibaigė“ yra skirtumas. Aš manyčiau, kad tokioms salvėms kas dvi savaites jiems dar užteks žiemai ir pavasariui. Iš esmės – taip. Jų didžiausia problema, kad tos atsargos neatsinaujina. Jų gynybos pramonė dalies raketų rūšių nebegamina visiškai, o dar gaminamų rūšių tempai – keli vienetai per mėnesį. Kiekviena salvė į mus jiems nesikompensuoja. Jie raketas renka sandėliuose o ne surenka gamyklose. Čia pagrindinė jų silpna vieta dėl raketų.