Į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.
„Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius. Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu praeitą savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą. „Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius. Pagal parengtą pirminį projekto variantą, Nepriklausomybės gynėjais siūloma laikyti karius, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenys, minėtu laikotarpiu dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos nepriklausomybės gynyboje. Į nepriklausomybės gynėjų statusą galėtų pretenduoti ir asmenys, tuo metu gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu, jei tai dokumentais įrodoma, bei asmenys, turintys valstybinių apdovanojimų už nepriklausomybės gynimą. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko A. Kulikauskio teigimu, naujas statusas reikalingas, nes dabar dalis gynėjų negali pretenduoti į jau esančius statusus: kario savanorio, laisvės kovų dalyvio, asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, pasipriešinimo dalyvių. „Iki šiol nesame jų įvardiję gynėjais valstybiniu požiūriu. Artėjant valstybės šimtmečiui norėtume ta galimybe pasinaudoti, kad tai būtų įteisinta vienokiais ir kitokiais būdais“, – sakė A. Kulikauskis.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Gynyba/nepriklausomybes-gyneju-sajunga-siekia-specialaus-statuso-parlamento-gynejams/254640