1919 m. rugpjūčio 23-30 dienomis įvyko didžiulio masto savarankiškai Lietuvos kariuomenės surengta karinė operacija – Zarasų operacija. Rugpjūčio 25 d., Zarasų mūšio metu, bolševikai buvo galutinai išstumti iš Lietuvos.Pirmasis pulkas Zarasų operacijoje buvo pagrindinė smogiamoji jėga.
1919 m. rugpjūčio 26 d. ryte iš Kauno į frontą atsiųsta tokio turinio telegrama“:
„Ponui Vyriausiajam Karo Vadui,
Šiuomi prašau pasiųsti karininkui Ladigai sekančią telefonogramą:
„Lietuvos Laikinosios Vyriausybės vardu sveikinu Tamstą karžygiškai atvadavusį Zarasus – paskutinį Lietuvos punktą ir baigiantį vyti priešą iš mūsų Tėvynės.
Prašau išreikšti Laikinosios Vyriausybės padėką visiems kareiviams ir karininkams drąsiai žengiantiems pirmyn.
Ministeris Pirmininkas“
„Kariškių žodis“ tuomet rašė:
„Ežerėnų operacijų laimėjimą laiduoja jaunų karininkų sumanumas, kareivių patvara, ypač Ukmergės grupės vado karininko Ladigos mokėjimas manevruoti savo rinktinėmis ir įdėmėti priešininko silpnąsias puses. Tuo daugiau užsitarnavęs garbės karininkas Ladiga, kad jis visą laiką veikė savystoviai. Nepadedant jokiems instruktoriams, jis savo iniciatyva, drąsumu bei neišsemiama energija nugalėjo daug gausesnį priešininką ir mažiausiomis iš savo pusės aukomis išvadavo iš bolševikų rankų paskutinius Lietuvos plotus.“
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui perėmus legendinio tarpukario Gedimino pulko tradicijas, bataliono diena švenčiama kasmet, minint sėkmingą 1919 m. rugpjūčio 25 d. Zarasų operaciją.
Šiemet rugsėjo 6 d. kartu su Zarasų miesto gyventojais su didžiuliu džiaugsmu istorinėje vietoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas paminėjo mūšio 105-ąsias metines.
„Šaltyje, karštyje,
Ar naktį, dieną,
Ką mums audros ir lietus.
Matė mus, matė mus
tvirtus kaip plienas,
Zarasai ir Alytus.“
Zarasų centre Sėlių aikštėje Policija, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, KASP Vyčio apygardos 5 rinktinė išrikiavo ginkluotės ir technikos ekspoziciją.
Prieš Šv, Mišias Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje Lietuvos orkestras atliko trumpą sakralinės muzikos programą, dovanodamas susirinkusiems fantastiškas akimirkas. Šventąsias Mišias už Lietuvos kariuomenę ir Zarasų miestą aukojo vyriausiasis kariuomenės kapelionas plk. ltn. mgr. Remigijus Monstvilas ir Zarasų klebonas dekanas Vydas Juškėnas.
Aidint trimito garsams Garbės sargybos kuopos karys padėjo gėles prie paminklo „Laisvės angelas“, skirto Zarasų krašto laisvės kovų dalyviams atminti. Susirinkusieji tylos minute pagerbė už Lietuvos laisvę kovojusius ir žuvusius.
Garbės sargybos kuopos, LDK Gedimino štabo bataliono, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, KASP Vyčio apygardos 5 rinktinės būriams ir Lietuvos kariuomenės orkestrui atžygiavus į Sėlių aikštę, minėjimo dalyviai vadovaujant orkestrui sugiedojo Lietuvos valstybės himną. Susirinkusius sveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, LKD Gedimino štabo bataliono vadas plk. ltn. Rimvydas Senkevičius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas Linas Ladiga (į renginį plk. ltn. R. Senkevičiaus pakviestas kaip 1919-ųjų operacijos karvedžio K. Ladigos anūkas).
Visus palaimino ir visiems geros valios palinkėjo Lietuvos kariuomenės Ordinariato kapelionas kpt. Tadas Piktelis. Grupė garbės sargybos kuopos karių išnešė gėlių puokštes prie karių savanorių kapų ir į Zarasų mūšio vietą, kuopos būrys atliko defile programą su salvėmis.
Iškilmingai iš aikštės išžygiavus karių būriams, visuomenei trumpą paskaitėlę apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas paskaitė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas, karo istorikas Karolis Zikaras, pilietiškumo pamokėlę pravedė Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos istorijos mokytoja Rimutė Morozovienė.
Iškilmingą minėjimą nuotaikinga parodomąja programa užbaigė Lietuvos kariuomenės orkestras.
Kaip savo facebook sienoje rašė Zarasų švietimo pagalbos tarnybos direktorė Gintarė Laurikėnienė:
„Visi kartu giedojome Lietuvos himną, klausėmės sveikinimo kalbų ir gėrėjomės Garbės sargybos kuopos programa su salvėmis, kuri mane žavi, bet visada sukelia didelį stresą, nes aš kažkodėl bijau, kad kariai neišmestų šautuvų, kai juos visaip mėto. (Vaikai labiausiai laukė momento, kada bus leista susirinkti gilzes).
Iškilmingas karių pražygiavimas, pilietiškumo pamokos, kurių metu sužinojau įdomių dalykų – kaip vyko išvadavimo operacija, ką davė Lietuvai nors ir trumpas, bet labai reikšmingas „tarpukaris“, kuomet Lietuva kūrėsi kaip valstybė.
O po to žinoma karinės technikos apžiūrėjimas, kareiviška košė, fotografavimas ir pasididžiavimas, kad turime tokią profesionalią ir geranorišką kariuomenę.
Aišku, suspausdavo širdį žiūrint į jaunus karius ir galvojant, kad jie yra kažkieno sūnūs ir neduok Dieve reiktų eiti kariauti.
Bet tikėkim ir linkėkim, kad to nereikėtų, kad žmonės išmoktų gyventi be karo. O kariuomenė būtų garbės ir pasididžiavimo reikalas.
Ačiū už nuostabią ir taikią dieną visiems, kas ją kūrėt.“
Pagal DLK Gedimino štabo bataliono įrašą fb sienoje
