2023 m. sausio 1 d. 14:00 Katedros aikštėje Gedimino kalno papėdėje prie Gedimino paminklo minėsime Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 104-ąsias metines ir švęsime Lietuvos vėliavos dieną.
Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai kviečiami ceremonijoje suformuoti Lietuvos kariuomenė kūrėjų savanorių sąjungos rikiuotę su Vilniaus skyriaus vėliava. Į rikiuotę prašom rinktis renginio schemoje (ją pamatysite suaktyvinę šią nuorodą) LKKS nurodytoje aikštės vietoje iki 13:40.
Po iškilmingos vėliavos pakeitimo ceremonijos LKKSS rikiuotės dalyviai 15:00 kviečiami pabendrauti tradicinėje rikiuočių aptarimo vietoje
Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 m. sausio 1 d. iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 m. spalio 7 d. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šiais metais Gedimino pilies bokšto vėliava bus įteikta Rokiškio rajono Pandėlio gimnazijai.
Ceremonijoje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Gedimino pilies bokšte iškilmingai pakels 2023 metų Lietuvos vėliavą.
Net 39 mokyklos pretendavo į teisę saugoti šį valstybės simbolį. Komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų, išrinko mokyklą, kuriai iškilmingos ceremonijos metu bus perduota Gedimino bokšto vėliava.
„Šiais metais sulaukėme rekordinio skaičiaus paraiškų. Tai rodo, kad daugėja pilietiškai aktyvių mokyklų, ugdančių valstybei atsidavusią jaunąją kartą. Komisijai teko nelengva užduotis atrinkti verčiausias mokyklas. Džiaugiamės, kad mokyklos yra tokios aktyvios ir ne tik lavina moksleivius, bet ir telkia bendruomenę įvairioms veikloms. Viena tokių ir yra Rokiškio r. Pandėlio gimnazija, kuri ne pirmus metus jau teikė paraišką ir vis nustebindavo savu įgyvendinamų veiklų ir projektų gausa“, – sakė komisijai pirmininkavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Sprendimą perduoti 2022 m. vėliavą Rokiškio r. Pandėlio gimnazijai komisija priėmė atsižvelgdama į kryptingą, daugelį metų vykdomą pilietinę veiklą, tradicijų puoselėjimą, ypatingą dėmesį savo krašto pažinimui. Gimnazijoje aktyviai veikia šaulių ir ateitininkų organizacijos. Komisija atsižvelgė ir į tai, kad Rokiškio r. Pandėlio gimnazija teikė paraišką ne vienerius metus ir jau du kartus gavo ministerijos paskatinamuosius prizus.
Komisija taip pat nusprendė už veiklą, išsiskiriančią savo netradicinėmis veiklomis ir kūrybiškumu, specialiais prizais paskatinti Alytaus r. Butrimonių gimnaziją, Kauno Maironio universitetinę gimnaziją, Kretingos r. Darbėnų gimnaziją, Šakių ,,Žiburio“ gimnaziją ir Klaipėdos technologijų mokymo centrą.
Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – jau susiklosčiusi graži tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę kilo siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą. 2017 m. Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos nacionalinis muziejus parengė bendrus nuostatus, pagal kuriuos visos mokyklos, atitinkančios nuostatų kriterijus, turi galimybę dalyvauti atrankoje Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinei vėliavai gauti. Iki 2005 m. vėliava būdavo perduodama saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.