Kovo 24 d. Leipalingio dvare – muziejuje (Druskininkų sav.) Karo istorijos konferencija „Varviškės mūšiui – 100“
Konferencijos programa
| 9:30 – 9:55 | Atvykimas, kava |
| 10:00 – 10:10 | Sveikinimo žodis |
| 10:15 – 10:45 | Lietuvos ir Lenkijos karinio konflikto genezė XX a. pirmoje pusėje. Prof. dr. Jonas Vaičenonis (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno miesto muziejus) |
| 10:45 – 11:00 | Kavos pertrauka |
| 11:05 – 11:25 | Varviškės „respublika“ ir gyvenimas „neutralinėje“ zonoje 1920-1923 m. Gintaras Lučinskas |
| 11:30 –11:50 | Klaipėda 1923. Operacijos eiga. Ats. plk. ltn. Valerijus Šerelis |
| 11:55 – 12:55 | Pietų pertrauka |
| 13:00 – 13:20 | Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos ir Lenkijos kariuomenės bei partizanų ginkluotė 1919-1923 m. Dr. Egidijus Papečkys |
| 13:25 – 13:45 |
Archeologiniai žvalgymai Varviškės k. 2022 m.
Dr. Manvydas Vitkūnas |
| 13:45 – 14:00 | Kavos pertrauka |
| 14:05 – 14:25 | Mūšis dėl Varviškės 1923 m. kovo 22/23 d. Vrš. Ernestas Kuckailis. |
| 14:30 – 15:00 | Koncertinė dalis. Konferencijos uždarymas. Ats. plk. ltn. Valerijus Šerelis |
Gediminas
Organizuojama įdomi konferencija, jos temos- aktualios ir šiai dienai. Tačiau iš to kas parašyta neaišku kas ją organizuoja, pranešta pavėluotai. Juk LKKSS nariai ne bėgimo sprinteriai, esantys starto pozicijoje, telaukiantys startinio pistoleto šūvio. Juk žmonės savo gyvenimą planuoja. Mažai yra tokių, kurie neturi ką veikti. O juk, jei aš neklystu, LKKSS- patriotinė organizacija, kurios nariai, kaip tie šluotos virbai (rykštės), tvirtai surišti į funkcinį vienetą. Žinau, kad kritikuoti kitus- lengviausia. Suprantu, kad Valdyba aukoja savo laisvalaikį, suprantu sunkumus. Tačiau ir nariai turi suprasti, jog Valdyba tai ne valstybės išlaikomas UAB-as, teikiantis paslaugas nusenusiems senelių prieglaudos gyventojams. Manau, kad mūsų VAS skyriaus nariai, suskirstyti į būrius, galų gale PRIVALO išsirinkti savo funkcionalius vadus- Valdybos pagalbininkus. Negi mes ir toliau gyvensime pagal principą: „mus pastūmė, mes nugriuvom, mus pakėlė, mes nuėjom”? Negi mes visi jau tapome tokiais, kaip tas Sibirietiškas katinas, kuris kiemo katėms tesugeba girtis kaip jis jaunystėje nušalo kiaušus?