Rugsėjo 20 d, trečiadienį, Vyriausybė posėdyje patvirtino Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 2023–2025 m. įgyvendinimo planą, skirtą nuosekliai ir koordinuotai ugdyti atsparumą, pilietinę valią, suteikti žinių ir įgūdžių, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešinantis agresijai ir okupacijai, įtraukiant ir lietuvių diasporą.
Dokumentas suskirstytas į keturias kryptis, kurios apima atsparumo ir pilietinės valios stiprinimą, žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimą ir ugdymą.
2023–2025 metams iš viso numatyta apie pusšimtį uždavinių ir dar panašiai tiek priemonių, detalizuojančių dalies uždavinių įgyvendinimą.
Priemonės apima bendradarbiavimą su mokslo institucijomis, siekiant išanalizuoti priemonių efektyvumą, didinti gebėjimus atpažinti informacines grėsmes, komunikacinių projektų įgyvendinimą, mokyklų turinio tobulinimą, nuosekliai integruojant pilietinio ir patriotinio ugdymo nuostatas.
Plane taip pat numatyta skatinti Šaulių sąjungos veiklas, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis, tęsti valstybės švenčių, istorinių datų, nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimų, partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginių organizavimą.
Jame numatoma nuolat atnaujinti išsamią informaciją piliečiams apie jų vaidmenį esant skirtingoms situacijoms (ekstremaliajai situacijai, krizei, mobilizacijai, karo padėčiai), galimybes prisidėti prie šalies gynybos, bendradarbiaujant su mokslo institucijomis ir tyrimų centrais, organizuoti nacionalinio saugumo ir gynybos, civilinės saugos mokymus valstybės tarnautojams, nevyriausybininkams, žiniasklaidos, verslo atstovams.
Be kita ko, planuojama populiarinti tarnybą kariuomenėje, rengti verbavimo kampanijas, tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusių piliečių motyvacines priemones.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, planui įgyvendinti šiemet reikės 31 mln. Eur, kitąmet – 38,8 mln. Eur, o 2025 metais – 43,4 mln. Eur.
Ministerija taip pat nurodo, kad atitinkamą planą reikės parengti dar dviem laikotarpiams: 2026–2030 metams ir 2031–2035 metams.
Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ Seimas priėmė pernai gegužę.
Strategija numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.
Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai – ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.
KAM siekia, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44%, remiantis 2020 metais ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60% 2035 metais.
Atitinkamai siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54% 2020 metais iki 70% 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6% iki 46%.
Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5% (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25% 2035 metais.
Pagal vz.lt inf.
Tame pačiame posėdyje Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Pilietinio pasipriešinimo tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo, kuriame teigiama, jog Pilietinio pasipriešinimo taryboje yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas.
Gedimino nuomonė
Man 75-eri. Turiu legalius ginklus. Nors ir būdamas tokio amžiaus, aš galiu ilgai šokti lėtą valsą, trumpai, kol jaunimas pavargsta- rokenrolą. Man nepatinka tie mūsų strategai ir pasipriešinimo planuotojai tuo, kad, bent man, susidaro vaizdas, jog viskas yra daroma, kad jokio pasipriešinimo nebūtų. Juk tas pasakymas apie šlubą vokietį- laužtas ne iš piršto. Kadangi vokiečiai buvo geresni planuotojai negu dabartiniai lietuvaičiai, tai net tas šlubas vokietis turėjo uniformą, ginklą, darbo vietą. Gindamas savo teises, susirašinėjau su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, dar esu parašęs siūlymą Kariuomenės vadui dėl pažeidimų vykdomų neturint teisės dėvėti kario uniformas, karinės atributikos elementus civiliams ar atsargos ir dimisijos kariams, tai iš jų gavau tokius atsakymus, kad man- kariuomenės veteranui buvo sarmata tas rašliavas skaityti. Prisimenu, kad gal prieš 15 metų, Vilniaus karininkų ramovėje vienas atsargos plk.lt. KA ministro paklausė kur jo vieta esant Lietuvos užpuolimui. Ministras nežinojo, o ir tas plk.lt. savo vietos, kur ji šalies gynyboje, iki šiol nežino. Todėl manau, kad kol man dimisijos kariui, kaip tam šlubam vokiečiui, ar tam, dabar jau dimisijos plk. lt., jei jis apšlubs, arba ne, nebus nustatyta konkreti vieta konkrečioje geležinkelio stotyje, ar prie konkretaus šlagbaumo, ar konkrečiame partizanų būryje, ar kitur, šie planai prilygsta Filkino gramotai.