Ar Lietuvai tikrai trūksta supratimo, kas yra šalies gynyba ir kaip jai rengtis?

2022-11-23 Katedros aikštėje. Mindaugo Abaravičiaus nuotr.

Vieniems nerimo, kitiems susierzinimo, tretiems pritarimo jausmus sukėlė buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje, atsargos generolas Benas Hodgesas, kai, atvykęs į Vilniaus saugumo forumą, pareiškė: „jūs laukiate Vokietijos brigados, kai patys turite personalo dvylikai brigadų“. O kol laukiam Bundesvero atvykimo, pasiūlė 6 idėjas Lietuvos gynybos politikai. Balandžio 3 d. LRT forume susirinkę ekspertai pamėgino įvertinti tuos siūlymus bei prieiti išvadą, ar Lietuvai tikrai trūksta supratimo, kas yra šalies gynyba ir kaip jai rengtis.

Diskusijoje dalyvavo: buvę Lietuvos kariuomenės vadai, atsargos generolai Vytautas Jonas Žukas ir Valdas Tutkus; atsargos pulkininkas, gynybos paramos fondo direktorius Vaidotas Malinionis; VU TSPMI karo studijų docentas Deividas Šlekys; Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir prezidento patarėjas Tomas Godliauskas. Diskusiją vedė Nemira Pumprickaitė.

Gynybos ekspertai sakė, kad paneigti generolo Beno Hodgeso išsakytą kritiką Lietuvai būtų sudėtinga. Visgi, anot jų, generolas Lietuvos gynybos planuotojams suteikė kozirių ir progų išnaudoti mūsų galimybes ir pajėgumus.

B. Hodgeso kritika Lietuvai

Buvusio vyriausiojo JAV pajėgų Europoje vado (SACEUR) atsargos generolo Beno Hodgeso pasisakymai praėjusią savaitę Lietuvoje sukėlė politikų pasipiktinimą.
LRT televizijos laidoje „LRT forumas“ B. Hodgesas gyrė Lietuvos kariuomenės pasirengimą ir tai, kad šalis savo gynybai skiria daugiau kaip 2 proc. BVP, tačiau sukritikavo politikų diskusijas ir reikalavimus, kad Berlynas Lietuvoje dislokuotų vokiečių karių brigadą.
„Pastaraisiais metais girdėjau vis daugiau tokių komentarų: „Vokietija pažadėjo atsiųsti brigadą, bet to nedaro. Kodėl?“ Išgirdau tris parlamento, Vyriausybės narių kalbas ir nė vienas jų nekalbėjo apie tai, ką darote Lietuvoje. Pamaniau, laikas pasakyti – Lietuva irgi turi atsakomybių“, – savo pasisakymus viešint Lietuvoje aiškino B. Hodgesas.
Anot B. Hodgeso, kariuomenė jau ir taip „daro viską, ką turi ir gali daryti“, tačiau efektyvesnė gynyba turi prasidėti nuo politinio lygmens.
„Tai politika – sprendimai šaukti rezervistus, bent dalį, kad būtų galima išbandyti sistemą. (…) Ar Lietuva turi pakankamai įrangos visiems rezervistams? Ar jie tiesiog vardai sąraše?“ – svarstė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas.
Kalbėdamas apie NATO sąjungininkų – amerikiečių ir vokiečių karių – dislokavimą Lietuvoje, B. Hodgesas sakė, kad Lietuva dar nėra pasirengusi jų tinkamai priimti.
„Blogiausia turėti daug karių, kurie nesitreniruoja. Bent kol kas nematau, kad yra erdvės visiems šiems vienetams. Džiaugsiuosi, jei paaiškės, kad klystu“, – akcentavo generolas.

Atkreipė dėmesį į neišnaudotas galimybes

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis laidoje pažymėjo, kad generolas B. Hodgesas ne komentuoja ateitį ar informaciją, kurią reikėtų žinoti, bet konstatuoja faktus. Pasak V. Malinionio, paneigti šiuos faktus „tikriausiai būtų sunku“.
„B. Hodgesas galbūt davė įrankių visuomenei, valstybei, atkreipė dėmesį į esamas neišnaudotas galimybes, mūsų pajėgumus, jis gynybos planuotojams davė tam tikrų kozirių, kad jie galėtų prašyti galbūt daugiau resursų, paspartinti procesus, kad nebūtų per vėlai, per mažai, per lėtai.
Vis dėlto gyvename ne taikos metais, galbūt tokio skubumo jausmo reikia valstybei daugiau. (…) Reikia spartinti procesus, manau, generolas B. Hodgesas davė puikų pagrindą ir įrankius gynybos planuotojams atkreipti dėmesį į esamas bėdas ir galbūt galvoti, kaip paspartinti procesus“, – sakė atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Pasak kariuomenės vado 2004–2009 m. Valdo Tutkaus, teigti, kad B. Hodgesas pasakė neteisybę, „būtų labai neteisinga, nes pasakyta labai daug teisybės“.
Visgi V. Tutkus pasakojo dažnai bendraujantis su kariais – jie, tvirtino buvęs kariuomenės vadas, rengiami kaip niekad gerai, o dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas turi „milžinišką autoritetą“ kaip profesionalas.

Kokio karinio miestelio mums reikia?

Kalbėdamas apie karinio miestelio vokiečių brigadai statymą, kariuomenės vadas 2014–2019 m. Jonas Vytautas Žukas sakė, kad turime išsigryninti, kokio miestelio mums reikia. Anot jo, jei karių rotacija vyktų kas šešis mėnesius, vokiečių kariai atvyktų be šeimų.
Kitokia situacija, jei rotacija vyktų kas dvejus ar trejus metus: tuomet turėtų būti sukurta infrastruktūra, kurią sudarytų ir medicinos pagalbos teikimas, kareivinės, gyvenamieji namai, reikėtų įrengti darželių ir mokyklų.
Tokiu atveju, pabrėžė J. V. Žukas, į Lietuvą atvyktų ir karių šeimos, būtų reikalingas ir aptarnaujantis personalas, todėl reikėtų pastatyti miestelį 15–20 tūkst. žmonių ir sukurti darbo vietų.
„Per 30 metų tokio miesto Lietuva nėra pastačiusi“, – atkreipė dėmesį buvęs kariuomenės vadas.

„Turime daugiau nei bet kuri Baltijos šalis“

Kalbėdamas apie vokiečių brigadą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas išskyrė, kad „turime daugiau nei bet kuri Baltijos šalis“.
„Vokiečiai yra priskyrę brigadą išskirtinai Lietuvos gynybai, įkūrė tos brigados vadavietę, to niekas neturi – nei estai, nei latviai, ir turi labai intensyvų pratybų tvarkaraštį, kaip būtų ginama Lietuva. Tai buvo padaryta per vienus metus“, – akcentavo NSGK vadovas. Pasak L. Kasčiūno, kalbos dėl „miegančio miestelio“, kai kariai atvyksta su šeimomis, nevyksta. Kaip sakė parlamentaras, kalbama apie diviziją, kuri Lietuvoje keistųsi be šeimų. Visgi, norint pasiekti tokį modelį, reikia paruošti infrastruktūrą, kad būtų dislokuota brigados ginkluotė.
„Tada trumpėja galimas atvykimo laikas ir didėja galimybės, kad ji atvyks, kai to reikės, nes čia yra jos ginkluotė. (…) Kitas žingsnis galėtų būti nuolat besirotuojantis šios brigados batalionas, kad pratybų tvarkaraštis būtų taip parengtas, kad Lietuvoje nuolat treniruotųsi bent bataliono dydžio brigados dalis. Tai būtų labai svarbus atgrasymo veiksnys ir pasiruošimas mūsų gynybai“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Kaip būtų ginamos Baltijos šalys?

VU TSPMI docentas dr. Deividas Šlekys pasakojo, kad NATO diskusijose atsiskleidžia dvi stovyklos, kaip turėtų būti saugomos Baltijos šalys. Dalis pasisako už tai, kad Baltijos valstybėms būtų padedama „iš gylio“, mums atsiunčiant karių.
Mūsų regiono pozicija, aiškino D. Šlekys, kad kuo daugiau karių būtų čia ir, to prireikus, padėtų apsiginti jau būdami regione. „Generolas [B. Hodgesas] yra pirmosios stovyklos atstovas, dėl to jis akcentuoja mobilumą, visą atvykimą. (…) Vyksta diskusijos ir NATO, kaip geriau šį regioną ginti“, – sakė D. Šlekys.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas kalbėjo, kad B. Hodgeso mintis, jog pirmiausia patiems svarbu demonstruoti valią gintis ir tai daryti savo nacionaliniais pajėgumais, jam patinka.
„B. Hodgesui reikėjo padėkoti už patarimus, už kritiką, pasakyti, ką darome ir ką darysime geriau“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Svarbus ir visuomenės požiūris

Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas pritarė, kad generolo B. Hodgeso išsakyta pozicija yra geras signalas, parodantis tam tikras mūsų gynybos sritis, kur vyksta darbai, bet dar reikia pasistengti.
„Tas signalas turbūt yra orientuotas į sprendimų priėmėjus, į institucijas ir jų sprendimų greitesnį įgalinimą. Taip pat tai susiję ir su finansavimu, nes be finansavimo greičiausiai neturėsime proveržio, kuris yra labai reikalingas“, – sakė prezidento patarėjas. Prezidento patarėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad gynybos klausimu svarbios ne tik institucijos, bet ir visos valstybės ir visuomenės požiūris – visuomenė turi parodyti pastangas prisidėti prie gynybos ir žinoti visus valstybės gynybos reikalus, sakė T. Godliauskas.

Rezervistų klausimas

Kariuomenės vadas 2014–2019 m. J. V. Žukas laidos metu nesutiko, kad Lietuvos rezervas netreniruojamas. Anot jo, kiekvienas šauktinis yra būsimas rezervistas.
Jis prisiminė, kad, 2014 metais peržiūrėjus sąrašus ir pabandžius rezervistų pakviesti, atėjo tik trečdalis. Kitų adresai pasikeitę, netinkama sveikata. „Iš to trečdalio, patikrinus sveikatą, dar trečdalis atkrito. Bet koks įsivaizdavimas ar kalbos apie tai, kad čia 100 tūkst. žmonių ir mes juos pakviesime, suorganizuosime į 12 brigadų, kaip čia buvo kalbama, yra prasilenkiantis su realybe.
Mes tai tikrinome, mes tai matėme, dėl to grįžome prie šaukimo, dėl to grįžome pakeisti įstatymo dėl aktyviojo rezervo“, – prisiminė J. V. Žukas.
„Kalbėti apie tai, kad nerengiamas rezervas, su tuo kategoriškai nesutinku. (…) Mes atsisakėme idėjos kurti hipotetines rezervo struktūras – nėra žmonių, tu negali garantuoti, kad pakviestas žmogus, kuris įrašytas į sąrašą, ateis. (…)
Turėti tokį sąrašą, surašyti žmones, žinoma, galima, bet juos reikia apginkluoti, juos reikia aprengti, juos reikia treniruoti, reguliariai tikrinti sveikatą. Tas 100 tūkst. žmonių yra teorinis skaičius, tai yra sąrašas, realiai tiek nėra“, – pabrėžė buvęs kariuomenės vadas.

Požiūris, kad mus apgins NATO, – klaidingas

Atsargos pulkininkas V. Malinionis laidoje sakė, kad kartais tiek iš politikų, tiek iš aukšto rango žmonių galima išgirsti žodžius, kad „mūsų apginti atvažiuos NATO“. Visgi, pabrėžė atsargos pulkininkas, tai yra iš esmės klaidingas teiginys, nes mes ir esame NATO ir kartu su sąjungininkais gintume rytinį NATO flangą.
„Tai parodo mūsų būseną, kaip mes galvojame apie save“, – sakė V. Malinionis.
Kalbėdamas apie visuomenės požiūrį, VU TSPMI docentas D. Šlekys apibendrino, kad karių pasirengimas yra adekvatus ir geras, jie motyvuoti, o visuomenė – įsitraukusi į gynybos klausimą.
„Žmonės nusiteikę padėti, nusiteikę kautis, bet nebūtinai su šautuvu. (…) Jei norime, kad 100 tūkst. būtų su šautuvais, tai pusė milijono turi stovėti kaip medikai, inžinieriai“, – pažymėjo D. Šlekys ir pridūrė, kad valstybės gynyba – ne tik Seimo ir Vyriausybės darbas, o mūsų visų darbas.

Pagal lrt.lt 2023-04-04 „Atsargos pulkininkas: įsišaknijęs požiūris, kad mus apgins NATO, – klaidingas, mes ir esame NATO“

Daugiau skaitykime ir žiūrėkime: