Aplinkos ministerija iki 2023 m. sausio 13 d. kviečia teikti pasiūlymus nacionalinei pozicijai dėl švino ribojimo lauko šaudyme ir žvejyboje. Informacija renkama siekiant parengti suderintą šalies nacionalinę poziciją, kuri bus pristatyta Europos Sąjungos institucijose.
Lietuvos visuomenė kviečiama išsakyti savo argumentuotą nuomonę apie Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) pasiūlymą* riboti švino ir jo junginių naudojimą, pateikti pagrindžiančią informaciją ir duomenis, susijusius su galimais iššūkiais įgyvendinant siūlomus reikalavimus.
* ECHA siūlomas švino apribojimas taikymo sritimi yra platus ir kompleksinis, todėl Aplinkos ministerija, nelaukdama oficialaus Europos Komisijos (EK) teisės akto projekto, remdamasi oficialiais ECHA dokumentais, kurių pagrindu bus rengiamas EK teisėkūros pasiūlymas (projektas), siekia išsiaiškinti situaciją Lietuvos sektoriuose, surinkti ūkio subjektų ir suinteresuotų asmenų nuomones ir informaciją apie švino turinčių šaudmenų ar žvejybos reikmenų gamybos, tiekimo rinkai (pardavimų) ir naudojimo mastą, alternatyvas, jų kainas, technologines ypatybes, problemas perorientuojant gamybinius pajėgumus ir galimą poveikį karinės ginkluotės gamybai ir tiekimui, sportinio ir rekreacinio tipo šaudyklose pritaikant taikomas aplinkosaugines priemones, technines priemones surinkti šratus šaudyklose, technines priemones surinkti ir perdirbti švino atliekas ir reikalingas išlaidas, poreikį keisti šaudymo įrangą, poveikį žvejybos sektoriui (verslinė ir mėgėjiška žvejyba).
Lapkričio 16 dieną Lietuvos medžiotojų sąjungos (LMS) „Gamta“ būstinėje aptarti susiklosčiusios situacijos dėl tolimesnio švino naudojimo susirinko Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas advokatas Arūnas Marcinkevičius ir LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.
Pasitarimo dalyviams kelia nerimą šie klausimai:
- Aplinkos ministerijos pateiktas klausimynas yra sudėtingas ir praktiškai neįkandamas paprastam šalies piliečiui. Jame pateikti klausimai reikalauja specialiųjų, įvairių mokslo sričių žinių, todėl savo turinio esme šis klausimynas skirtas mokslinių tyrimų institucijoms.
- Lietuva yra ES pasienio valstybė, esanti didelės rizikos zonoje teritoriniu ir laiko aspektu, todėl pasitarimo dalyvių nuomone, minėti draudimai yra ne laiku ir griauna valstybės gynimo pagrindus,
- Susidaro įspūdis, kad valdininkai nemato globalių aplinkosauginių problemų. Pasitarimo dalyvių įsitikinimu besimėtantys pamiškėse seni akumuliatoriai, padangos ir kt., panašios remontinės, statybinės, pramoninės, ūkinės ir buitinės atliekos bei šiukšlės daro gamtai, aplinkai, gyvūnijai ir žmonių sveikatai tūkstančius kartų didesnę žalą, negu visų žvejų nutraukti švino svareliai ir blizgės upėse, tvenkiniuose bei ežeruose ar miškuose ir laukuose medžiotojų iššauti švino šratai kartu sudėjus.
- Medžiotojų ir žvejų, bei šaudymo sporto bendruomenės, ginklų savininkai, visuomenė ir kiekvienas pilietis turi neatimamą teisę žinoti, todėl valdžios instancijos privalo juos tinkamai informuoti:
-
- Ar kuriamos naujos ES direktyvos dėl švino naudojimo ribojimo, ar tobulinamos senos, jei taip, tai kokiomis sąlygomis, kokios ekonominės pasekmės?
- Ar mūsų atstovai ES komisijose ieško bendraminčių ginant šalies ir medžiotojų interesus?
- Ar kuriama nauja pozicija (nuomonė) yra suderinta su strateginiu šalies gynybos partneriu – Lenkijos Respublika?
- Kadangi medžiotojai, šaudymo sporto šakų atstovai, ginklų savininkai ir šaudyklos, karinės agresijos atveju, yra pagrindine šalies gynybos dalimi ir gynybinio veiksmingumo garantu, ar įvertinta kaip švino ribojimas ar uždraudimas šaudmenyse turės įtakos šalies gynybai ir jos veiksmingumui?
- Ar įvertinta, kaip švino ribojimas turės įtakos šalies gynybai, nes medžiotojai ir šaudyklos yra šalies gynybos dalis?
- Ar minėta apklausa nesusieta su intervencinio verslo lobizmu, t.y. skatinama naujų ginklų ir šaudmenų gamyba ir kaip sprendžiamas netinkamų naudojimui šaudmenų utilizacijos klausimas?
- Ar kas nors bandė šalyje atlikti tyrimus, kiek iš vis švino ežeruose palieka žvejai?
- Aplinkos ministerija privalo valstybės lėšomis atlikti švino uždraudimo ar jo ribojimo pasekmių objektyvius, kompleksinius tyrimus gamtosaugos, aplinkosaugos, medžioklės, žvejybos, žuvininkystės, chemijos, fizikos, ginklų, balistikos, trasologijos, ekonomikos ir finansų, o taip pat krašto gynybos ir visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo srityse.
Tokių tyrimų organizavimo bei jų atlikimo naštos bei kaštų perkėlimas visuomenei, visuomeninėms organizacijoms ar verslo subjektams, o juolab piliečiams, o juolab išankstinis valdžios institucijų sprendimas dėl švino uždraudimo ar apribojimo medžioklėje, sporte ir žvejyboje, neatitinka konstitucinių valdžios paskirties principų, tikslų ir uždavinių, todėl yra nepriimtinas ir netoleruotinas.
Pasitarimo dalyviai aptarė bendrą, artimiausių veiksmų planą ir strategiją.