1919 m. savanorio Stasio Rimkevičiaus sūnus Jonas Rimkevičius gimė 1940 m. liepos 26 d.Šiauliuose, KPI įgijo radijo elektronikos inžinieriaus profesiją, dirbo Šiaulių radijo ir TV gamykloje. Įkūrė Radijo ir televizijos muziejų Šiauliuose, visą gyvenimą dirbo aktyviu kraštotyrininku.
Praeito amžiaus 9 dešimtmetyje persikėlė į Vilnių. Prisidėjo atstatant Sudervės bažnyčią, ištisomis paromis dirbo statant TRIS KRYŽIUS, aukojo ir aktyviai dalyvavo renkant lėšas Valdovų Rūmų statybai. Priklausė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai, Pasieniečių klubui.
Sudarė knygą „Radijas, istorija ir Lietuva“, parašė nemažai straipsnių į „Kardo“ žurnalą. Žurnalo vyr. redaktorius kpt. A. Martinionis ne kartą pareiškė J. Rimkevičiui padėką už aktyvų bendradarbiavimą.
Jonas Rimkevičius buvo pilietis iš didžiosios raidės, jis nuolat gynė Lietuvos valstybės ir Lietuvos istorijos vertybes.
Velionis kpt. Jonas Rimkevičius spalio 10 d. 19 val. pašarvotas Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčios laidojimo rūsyje, karstas kremavimui ir laidojimui išvežamas spalio 12 d. 10 val.
Spalio 14 d. 11 val. šv. mišios bus aukojamos Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje. Laidotuvės – po mišių Šiaulių kapinėse.
Spalio 10 d. mirė LKKSS VAS narys kpt. Jonas Rimkevičius.
Velionis buvo vienas pirmųjų atkurtos LR savanorių, gynė LR Parlamento rūmus, saugojo atkurtos LR sieną Medininkų poste, tarnavo LR Pasienio tarnyboje. Nuo 1990 m. buvo aktyvus žurnalo „Kardas“ ir kitos karinės spaudos rėmėjas, autorius ir platintojas.
1919 m. savanorio Stasio Rimkevičiaus sūnus Jonas Rimkevičius gimė 1940 m. liepos 26 d.Šiauliuose, KPI įgijo radijo elektronikos inžinieriaus profesiją, dirbo Šiaulių radijo ir TV gamykloje. Įkūrė Radijo ir televizijos muziejų Šiauliuose, visą gyvenimą dirbo aktyviu kraštotyrininku.
Praeito amžiaus 9 dešimtmetyje persikėlė į Vilnių. Prisidėjo atstatant Sudervės bažnyčią, ištisomis paromis dirbo statant TRIS KRYŽIUS, aukojo ir aktyviai dalyvavo renkant lėšas Valdovų Rūmų statybai. Priklausė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai, Pasieniečių klubui.
Sudarė knygą „Radijas, istorija ir Lietuva“, parašė nemažai straipsnių į „Kardo“ žurnalą. Žurnalo vyr. redaktorius kpt. A. Martinionis ne kartą pareiškė J. Rimkevičiui padėką už aktyvų bendradarbiavimą.
Jonas Rimkevičius buvo pilietis iš didžiosios raidės, jis nuolat gynė Lietuvos valstybės ir Lietuvos istorijos vertybes.
Velionis kpt. Jonas Rimkevičius spalio 10 d. 19 val. pašarvotas Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčios laidojimo rūsyje, karstas kremavimui ir laidojimui išvežamas spalio 12 d. 10 val.
Spalio 14 d. 11 val. šv. mišios bus aukojamos Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje. Laidotuvės – po mišių Šiaulių kapinėse.
1919 m. savanorio Stasio Rimkevičiaus sūnus Jonas Rimkevičius gimė 1940 m. liepos 26 d.Šiauliuose, KPI įgijo radijo elektronikos inžinieriaus profesiją, dirbo Šiaulių radijo ir TV gamykloje. Įkūrė Radijo ir televizijos muziejų Šiauliuose, visą gyvenimą dirbo aktyviu kraštotyrininku.
Praeito amžiaus 9 dešimtmetyje persikėlė į Vilnių. Prisidėjo atstatant Sudervės bažnyčią, ištisomis paromis dirbo statant TRIS KRYŽIUS, aukojo ir aktyviai dalyvavo renkant lėšas Valdovų Rūmų statybai. Priklausė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai, Pasieniečių klubui.
Sudarė knygą „Radijas, istorija ir Lietuva“, parašė nemažai straipsnių į „Kardo“ žurnalą. Žurnalo vyr. redaktorius kpt. A. Martinionis ne kartą pareiškė J. Rimkevičiui padėką už aktyvų bendradarbiavimą.
Jonas Rimkevičius buvo pilietis iš didžiosios raidės, jis nuolat gynė Lietuvos valstybės ir Lietuvos istorijos vertybes.
Velionis kpt. Jonas Rimkevičius spalio 10 d. 19 val. pašarvotas Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčios laidojimo rūsyje, karstas kremavimui ir laidojimui išvežamas spalio 12 d. 10 val.
Spalio 14 d. 11 val. šv. mišios bus aukojamos Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje. Laidotuvės – po mišių Šiaulių kapinėse.