Lapkričio 22 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, paminėtos 107-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės bei dvi istorinės sukaktys –pirmosios atkurtos kariuomenės savanorių priesaikos ir Nežinomo kareivio perlaidojimo 35-metis.
1990-ųjų pavasaris Lietuvoje buvo kupinas vilties, tačiau kartu – ir baimės. Kovo 11-ąją paskelbus nepriklausomybę, šalyje vis dar stovėjo okupacinė sovietų kariuomenė, veikė KGB, GRU ir kitos Maskvos specialiosios tarnybos. Lietuva buvo laisva tik teisiškai, bet realybėje – pažeidžiama ir apsupta grėsmės. Viskas galėjo baigtis taip pat, kaip Vengrijoje 1956-aisiais ar Prahoje 1968-aisiais.
Tačiau būtent tuo metu, kai niekas negalėjo garantuoti, kaip pasielgs okupantas, į pirmąsias nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos struktūras stojo drąsūs vyrai ir moterys. Jie nebuvo profesionalūs kariai, neturėjo ginkluotų brigadų už nugaros, daugelis nežinojo, kas jų laukia rytoj. Bet jie žinojo viena – Lietuvai reikia gynėjų.
Vos po mėnesio, 1990 m. balandžio 25 d., įsteigtas Krašto apsaugos departamentas. Tai buvo tik pirmasis žingsnis – jokių kareivinių, jokios oficialios kariuomenės, tik grupelės savanorių, pasiryžusių pradėti kurti valstybės gynybos sistemą praktiškai nuo nulio.
Per kelis mėnesius pradėtos formuoti apsaugos grupės, slapta burti fizinio pasirengimo klubai, kurie iš tikrųjų atliko savotiškų karinių dalinių funkciją. Žmonės jungėsi savo noru, rizikuodami būti sekami, tardomi ar net suimti sovietų saugumo.
Ir štai – 1990 m. lapkričio 23-oji: priesaika nežinant, ar sulauks rytojaus
Lapkričio 23-ąją Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, įvyko istorinis momentas – pirmoji atkurtos Lietuvos kariuomenės savanorių priesaika. Čia susirinko savanoriai iš Kauno ir Vilniaus.
Jie stovėjo atvirame sodelyje, apsupti žmonių, bet taip pat – visiškai matomi okupacinėms struktūroms. Kiekvienas iš jų žinojo: Maskva stebi. Jei būtų duotas įsakymas, ši ceremonija galėjo baigtis jėgos panaudojimu.
Tai nebuvo pompastiška, iš anksto suplanuota kariuomenės šventė. Tai buvo tikras, žmogiškas drąsos aktas – atsistoti prieš pasaulį ir pasakyti:
„Aš prisiekiu ginti Lietuvą.“
Vos prisiekę savanoriai nedelsiant buvo pasiųsti saugoti svarbiausių valstybės objektų: Kauno savivaldybės, radijo ir televizijos centrų, kitų strateginių vietų.
Jie neturėjo modernios ginkluotės, neturėjo uniformų, kartais – net bendro pasirengimo. Bet jie turėjo ryžtą ir tikėjimą. Prisimenu vieno tuometinių savanorių žodžius:
„Techniškai buvome skurdžiai, bet dvasia turtingi”
Praėjus dešimtmečiams po istorinių įvykių, laikas neišblukino nei ryžto, nei pagarbos tiems, kurie pirmieji stojo ginti Lietuvos.
Štai šiandien Karo muziejaus kieme į iškilmingą rikiuotę atžygiavo Kauno įgulos kariai, Viešojo saugumo tarnybos būrys, Šauliai ir tų dienų liudininkai bei dalyviai – Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai.
Jų rikiuotė – tai tiltas tarp praeities ir dabarties. Tai tylus priminimas, kad šiuolaikinė kariuomenė stovi ant pamato, kurį 1990-aisiais mūru pastatė paprasti, bet nepaprastai drąsūs žmonės.
Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena. Ši data primena, kad laisvę saugo ne tik ginklai ar tankai – ją saugo žmonės, kurie pasiryžta ginti valstybę net tada, kai atrodo, kad priešas yra stipresnis.
Priesaiką 1990-aisiais davę vyrai ir moterys tapo simboliu to, kad Lietuva pakilo ne tik politiniuose dokumentuose, bet ir žmonių širdyse. Jie atliko tai, ko tuomet daugelis būtų nedrįsę – atvirai stojo prieš okupantą ir pirmieji pasakė: Lietuva – mūsų, ir mes ją ginsime!
Arturas Čiras
LKKSS VAS narys
Lapkričio 22 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, paminėtos 107-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės bei dvi istorinės sukaktys –pirmosios atkurtos kariuomenės savanorių priesaikos ir Nežinomo kareivio perlaidojimo 35-metis. Būtent čia, 1990 metų lapkričio 23 d., vykusios ceremonijos tapo svarbiu atgimstančios Lietuvos ir jos kariuomenės simboliu.
„Šiandien matome, kad agresija grįžta skirtingomis formomis – provokacijomis, hibridinėmis atakomis, melu. Tačiau žinau viena: ta pati dvasia, kuri vedė pirmosios atkurtos kariuomenės savanorius prieš 35 metus, gyva ir šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje. Kariuomenės stiprybė neprasideda nuo technikos ar antpečių – ji prasideda nuo žmogaus. Nuo kiekvieno iš mūsų“, – minėjime sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
1990 metais, kada Sąjūdis pakvietė Lietuvos piliečius registruotis ir rengtis Tėvynės gynybai, nes Sovietų Sąjunga neketino pripažinti lietuvių tautos apsisprendimo ir rengėsi ginkluotai agresijai prieš nepriklausomybę paskelbusią Lietuvos valstybę, atėjo pirmieji savanoriai. Tie patys savanoriai, prieš 35 metus, pervežė Nežinomo kareivio palaikus iš Giedraičių kapinių ir perlaidojo prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, atkurto iš Nepriklausomybės mūšių laukuose surinktų akmenų. Čia jie davė pirmąją priesaiką atgimstančiai Lietuvos valstybei.
Atkūrimo metinių minėjimas pradėtas Šv. Mišiomis už Lietuvos kariuomenę Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Kauno įgulos padaliniai kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių būriu, lydimi Karinių oro pajėgų orkestro, žygiavo miesto gatvėmis į minėjimo vietą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Nuskambėjus 12-ai bokšto laikrodžio dūžių, iškilmingas renginys pradėtas Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, kurią atliko Vytauto kryžiaus ordino kavalierių būrys. Tylos minute prisiminti visi žuvusieji, padėtos gėles prie Nežinomo kareivio kapo. Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariais atliko tris stilizuotas salves už Lietuvos kariuomenės dieną, už pirmąją priesaiką atgimusiai valstybei, už žuvusius ir kovojusius už Lietuvos laisvę.
Fotoreportažas iš renginio publikuojamas šios svetainės skiltyje FOTOGALERIJA—>2025 metai
Pro humoro prizmę Gediminas
Geras, patriotinis renginys, skirtas drąsuolių, prieš 35 metus davusių priesaiką, pagerbimui. Dabar ne į temą. Kiek prisimenu, tai tarp LKKSS Kauno skyriaus valdybos,ir LKKSS valdybos, VAS valdybos, visada kildavo ginčai dėl dalies nario mokesčių pervedimų sumos dydžių. Manau, kad renginio metų galų gale paaiškėjo kiek gi narių turi LKKSS Kauno skyrius. Tikiuosi, kad dabar ginčų nebus.