Gruodžio 9 d. rytą Ukrainos Radijo NV eteryje viešėjęs karinis analitikas Evgen Dykyj su laidos vedančiuoju Pavlo Novikov kalbėjosi apie rusijos tikslus iki sausio 20-osios, apie grėsmę Kurachovei, kokia pagrindinė rusijos problema fronte, apie Ukrainos turimą didžiulį neišnaudotą mobilizacinį rezervą.
Buvusio bataliono „Aidar“ kuopos vado, karo analitiko Evgen Dykyj minčių santrauką pristatome pagal Ukrainos informacinės agentūros UNIAN pranešimus.
Apie rusijos federacijos tikslus iki sausio 20-osios
Rusija neturi konkrečių strateginių tikslų mūšio lauke iki Donaldo Trumpo inauguracijos. rusų tikslas išlieka nepakitęs – visos Ukrainos teritorijos okupacija, sako E. Dykyj.
„Tai niekada taip neveikė. Vakarų analitikai gyvena savo išgalvotame pasaulyje, kuriame yra tam tikri terminai ir lokalios užduotys. Dabar prasidėjo tam tikra epidemija – sausio 20-osios magija. Dabar viską, kas dar nevyksta bandoma susieti su sausio 20-ąja. Nes šią dieną Trumpas įžengs į Baltuosius rūmus, ir ką? rusijai sausio 20-ąją niekas iš esmės nesikeis. Galbūt pradės keistis. Bet jų naudai, o ne mūsų. Juk pirmas dalykas, kurį planuoja padaryti naujai išrinktas prezidentas Trumpas, yra pateikti rusams labai dosnų pasiūlymą mūsų sąskaita“, – paaiškino E. Dykyj.
Jis pridūrė, kad su karo pabaiga susiję politiniai procesai gali trukti ilgai. O rusų užduotis tuo laikotarpiu išliks nepakitusi – visos Ukrainos teritorijos okupacija.
„Man labai patinka ta vakarietiška logika. Kažkodėl jie yra įsitikinę, kad putinas tik ir svajoja pradėti derybas su Trumpu, todėl jo armija turi kažką užgrobti iki sausio 20-osios, kad užsitikrintų kažkokias pozicijas… rusijos kariuomenei sausio 20-oji nėra joks ypatingas terminas.
Jiems sausio 20-oji yra eilinė diena kalendoriuje, kurią jie turi kitą užduotį – nužudyti kuo daugiau ukrainiečių ir užgrobti kuo daugiau teritorijos“ – pridūrė E Dykyj.
Anot jo, lygiai tokią pat užduotį rusai turi sausio 19-ąjai ir 21-ąjai dienoms. Juk per beveik trejus viso masto karo metus rusijos strateginis tikslas nepasikeitė.
„Tai visiška Ukrainos okupacija. rusai nepakeitė savo taktinio tikslo – sunaikinti kuo daugiau mūsų ginkluotųjų pajėgų, užimti kaip įmanoma kuo daugiau teritorijos ir, idealiu atveju, nenustumti mūsų fronto iki kažkokių administracinių ribų, o nustumti tiek, kiek įmanoma. Pavyks pasiekti administracines ribas – gerai, pavyks iki Dniepro – dar geriau. Jei jiems pasisektų pasiekti Zbručę (upė Podolėje; Dniestro kairysis intakas)– būtų tiesiog puiku. Štai kokią užduotį jie turi“ – pažymėjo E. Dykyj.
Atsitraukimo tempas daug ką pasako: apie pagrindinę grėsmę prie Kurachovės
Padėtis Kurachovės rajone tebėra sudėtinga, tačiau Časiv Jare situacija yra stabilesnė, sako buvęs antiteroristinės operacijos karys.
„Esmė ne ta, kad mes ten traukiamės – mes apie tai kalbėjome jau seniai, tačiau Kurachovė yra gana didelė gyvenvietė. Prisiminkite, kiek truko mūšiai dėl Bachmuto, Avdijivkos. Pačioje Kurachovėje mūšiai prasidėjo prieš mėnesį. Ir per mėnesį rusai užėmė maždaug 2/3 miesto. Tai visai ne toks tempas, kaip jie stūmėsi pirmyn, pavyzdžiui, Avdijivkoje“, – sakė E. Dykyj.
Jis pridūrė, kad situacija yra parodomoji. Juk jei anksčiau Ukraina puikiai pasirodydavo gatvės mūšiuose, tai Kurachovės atveju situacija kitokia.
„Tradiciškai mes visada buvome stiprūs gatvės mūšiuose. Tai siaubingos kovos, nepaprastai sunkios. Tai tikras pragaras, kai nuolat matai priešą, kai beveik prieinama iki durtynių. Tačiau nepaisant visų gatvės kovų siaubo, jos mums būdavo labai naudingos. Juk jose būdavo pasiekiamas didžiausias nuostolių santykis – būdavo 1 prieš 8, iki 10, netgi siekdavo iki 12. Turint tokį nuostolių santykį, tegul jie puola. Bet Kurachovėje to nematau“, – pridūrė E. Dykyj.
Jis pažymėjo, kad priežastis ne tame, jog prasčiau kautųsi Gynybos pajėgos. Problema yra trūkumas personalo, kuris laikytųsi mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse.
„Laimei, Časiv Jaro gynėjai vis dar laikosi. Nes jei jie neatsilaikytų, rusijos kontrolė visame Donbase taptų labai realia perspektyva. Kol Časikas laikosi, rusams iki to toloka. Laimei, Časikas laikosi. Ir priešingai, ten net labai gerai jiems kalė į dantis. Ir gatvės mūšiai ten tęsiasi pusmetį“, – sakė E. Dykyj.
Prie katastrofos slenksčio: pagrindinė rusijos problema fronte
Ukraina pasiekė priešo technikos sunaikinimo pasaulio rekordus, neskaitant Antrojo pasaulinio karo. Netrukus rusijoje gali taip pat pritrūkti gyvosios jėgos, mano ekspertas.
„rusams sparčiai baiginėjasi geležies atsargos. Jei aš neseniai sakiau, kad jie turi geležies atsargų iki 2025-ųjų rudens, tai dabar susidaro toks įspūdis, kad, duok Dieve, jiems pratempti iki vasaros vidurio. Realios jų geležies atsargos senka, nors jų gynybos pramonė dirba trimis pamainomis. Savo maksimumą jie pasiekė dar 2023-aisiais ir neturi kur toliau augti“, – sakė ekspertas.
Jis pridūrė, kad visa rusijos pramonė dabar nepajėgi padengti nuostolių mūšio lauke. Net jei rusijos federacija bandytų sumažinti savo technikos naudojimą fronte.
„Jie ir dabar bando kariauti minimaliai naudodami techniką. Ir kuo toliau, tuo mažiau autotransporto turi. Apie šarvuotą techniką jau nekalbu. Tai jiems jau realiai prie katastrofos slenksčio“, – pridūrė E. Dykyj.
Kartu jis pridūrė, kad dabar rusijoje ypatingų problemų dėl personalo nėra. Tačiau, pasak eksperto, ši situacija netrukus gali pasikeisti.
„Jie pririnko labai daug ir tą resursų rūšį dabar labai neracionaliai išnaudoja. Jie tiesiogine prasme užverčia mus tais žmonėmis, kuriuos surinko per 2023–2024 metus. Tačiau naujos žmogiškosios medžiagos įstojimas pas juos sustojo. Netgi ypatingos išmokos nesuveikė. Paaiškėjo, kad net ir už didelius pinigus pasirengusių paaukoti savo gyvybę žmonių skaičius nėra begalinis. Jie jau visus nupirko“, – paaiškino E. Dykyj.
Skirtingai nei rusija, Ukraina turi didžiulį neišnaudotą mobilizacinį rezervą
Mobilizacinių resursų rusams liko daugiausia metams viso masto karo. gi rusija tikisi, kad Ukrainos gynybos pajėgos išsikvėps greičiau, sako ekspertas.
„Jie nusprendė tikėtis, kad tokiu atveju nėra prasmės taupyti tuos išteklius. Geriau mesti juos kaip į krosnį, sudeginti, tikintis jog mes nusibaigsime anksčiau. Žmonių jie turi metams, mes, pagal dabartinį tvarkaraštį, duok Dieve, pusmečiui. Dabar visos jų viltys sudėtos į tai, kad šią žiemą mus pavyks palaužti. Jei mes pasirodysime geresniais, nei jie apie mus galvoja, jei atlaikysime tą žiemos spaudimą, tai viskas – toliau juos faktiškai turėtų ištikti griūtis, jie išsileis“, – aiškino E. Dykyj.
Jis pridūrė, kad dabartinė Gynybos pajėgų personalo papildymo situacija yra sudėtinga. Ir atsižvelgiant į tai, rusijos strategija gali suveikti.
„Ji rizikinga, bet gali suveikti. Mes galime palūžti dar iki pavasario. Juk šiandien surenkame pusantro karto mažiau karių, nei per tą laiką patiriame sanitarinių nuostolių. Ir tai dar neįvertinant savavališkai pasišalinusių iš tarnybos vietos. Kaip tik dėl to mes turime sunkiausią situaciją nuo 2022-ųjų pradžios“, – pridūrė E. Dykyj.
Eksperto teigimu, Ukraina daugiau nei dvejus metus „tinkamai“ nepapildė Gynybos pajėgų personalo. Štai kodėl dabar turime problemų dėl gynėjų trūkumo.
„Koks skirtumas tarp mūsų ir rusų? Turime didžiulį mobilizacinį rezervą, nepanaudotą. Skirtingai nei jie. Jie dvejus metus jį rinko ir surinko. Pas mus priešingai, jis nepaliestas. Bet jei ir toliau liks nepaliestas, kokia prasmė, jog mes jį turėjom? Jei mes mobilizacinio rezervo nepaversime tikru papildymu – tokiu atveju jų strategija galėtų pasirodyti pergalinga“, – pažymėjo E. Dykyj.