2014 m. balandžio 12 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sajungos Vilniaus apskrities skyriaus nariai dalyvavo pėsčiųjų žygyje „Kęstutėnai“. Kasmetinio žygio metu yra paminimi Jungtinės Kęstučio apygardos partizanai. Šių metų žygis skirtas Virtukų kautynėms, įvykusioms 1945 m. liepos 22 d., paminėti. Žygio organizatoriai – Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Pėsčiųjų žygių asociacija – puikiai organizavo žygį. Žygio maršrutai driekėsi kaimo keliais, miškais, proskynomis ir net pelkėmis. Ne vienam žygeiviui, tinkamai nepasirinkus avalynės, teko ir kojas sušlapti. Maždaug ties pusiaukele žygio dalyvių laukė kareiviška košė ir karšta arbata. Kas pavieniui, kas su komanda, bet visi kariuomenės kūrėjai įveikė pasirinktą maršrutą.
Žygyje be kitų Kariuomenės kūrėjų, dalyvavo ir entuziastingas pėsčiųjų žygių dalyvis, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėjų vadas generolas majoras Almantas Leika. Sausumos pajėgų vadas, kaip visuomet, savo pavyzdžiu rodo, kad ir generolai turi būti pasirengę ilgiems, ištvermės reikalaujantiems, žygiams. Lietuvos kariai ir karininkai turi į ką lygiuotis. Iki kitų žygių!
Daugiau nuotraukų galite pamatyti fotogalerijoje.
Informaciją parengė VAS narys Arturas Čiras.
Vytautas Račkauskas
Puikios nuotraukos iš KĘSTUTĖNŲ žygio… Gera nuotaika, Tautos pasipriešinimo neprieteliams istorija ir ištvermė… Šaunuoliai savanoriai kūrėjai, parodantys, kad ir po 20 metų, dar gali ne tik ginklą laikyti, bet ir atlikti tolimus žygius (pvz.: kovinius reidus į priešo užnugarį). Pasikartosiu: Vienybėje – jega, tikėjime – pergale.
Vytautas Račkauskas
Tik ką grįžau iš Alberto Daugirdo organizuojamo 24 val. „Išgyvenimo kurso Nr. 1” (2014-04-27). Nusikalęs kaip šuva… bet palindau po dušu, žmoną karštų sumuštinių iškepė su „šlapia dešra” ir gyvenimas vėl pašviesėjo. Bet galvoje tiek informacijos apie išgyvenimą duzgia, kad dar koks mėnesis praeis kol viskas „po lentynėles suguls”. Atrodo viskas minėtam kurse paprasta, nesudėtinga, fiziškai nesunku, bet viena patirtis veja kitą ir supranti, kad dar daug ko nemoki ar nežinai, nors esi kalnus su žygeiviais išmaišęs (pvz. žygis apie Elbrusą 4 km aukštyje per ledynus) ir upes su upeiviais perplaukęs (pvz. Širvintos upė su 10 km kalnų upės atkarpa per pavasarinį potvynį). Po pamokančios teorijos ir lengvos praktikos norėtusi rasti laiko ir „Išgyvenimo kursui Nr.2, ir Nr.3 ir t.t. „Mokslo ant pečių nenešiosi” – taip sako senobinė lietuvių tautos patarlė, o gyventi, ir išgyventi mokėti reikia. Ačiū Albertai už puikų ir turiningą savaitgalį.