Kovo 11-osios minėjimo renginių programa
Įvykę renginiai:
Kovo 6 d., antradienį
Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A)
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago (1918 03 06–1957 11 29) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
10:00 – 17:00 – Atvirų durų diena Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje
Bus galima nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, kitas muziejaus ekspozicijas, apžiūrėti buvusio KGB vidaus kalėjimo koridoriuje eksponuojamą parodą „Vanagas ir vanagėliai“
Kovo 8 d., ketvirtadienį
18:00 LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje
Lietuvos kariuomenės orkestro šventinis koncertas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai
Dirigentas mjr. Egidijus Ališauskas,
solistai: Viktoras Kusas (klarnetas) , Tadas Česnauskas (trimitas), Mindaugas Akelis (eufonija), Giedrius Steponaitis (tūba)
Kovo 10 d., šeštadienį
15:00 LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas ir šventinis koncertas
Renginio programa:
Pranešimą skaito rašytojas, Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Saja
Knygos „Lietuvos bajorai Vasario 16-osios akto signatarai” pristatymas. Dalyvauja knygos autorė Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė Solveiga Lukminaitė
Šventinis koncertas
Po koncerto LKKSS nariai kviečiami dalyvauti šventiniame „suneštiniame“ pokylyje. Apranga ir nuotaika šventinė, atsinešti „sau ir artimui“. Organizatorių prašymu dalyvausiančius pokylyje prašome registruotis elektroniniu paštu lkkss.vas.info@gmail.com iki kovo 9 d. 12:00
22:00 – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų tarybos iniciatyva Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – dainos ir prisiminimai prie laužo ant istorinio Stalo kalno Vilniuje (Kalnų parke, Krivių g.)
Kovo 11 d., sekmadienį
12:00 – trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, žygiavimas Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės paskui Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopą ir Lietuvos kariuomenės orkestrą
11:30 val. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai rikiuojasi Nepriklausomybės aikštės rytinėje pusėje šalia valstybės himnus giedosiančio ansamblio „Lietuva“ choro. Aprangos reikalavimai – istorinis arba kasdieninis-šventinis ansamblis (žr. LKKSS VAS aprangos dėvėjimo rekomendacijas), arba karinė uniforma
13:00 – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Katedros a. 1)
14:00 – 19:00 Kraujo donorystės akcija Vilniaus įgulos karininkų ramovėje 
Kviečiame susipažinti su Lietuvos Respublikos Seimo parengta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa 2018 m. kovo 3–11 d.
K. Gasparas Genzbigelis
Noriu visus Lietuvos Kariuomenės kūrėjus pasveikinti su mūsų atkovota Laisvės diena Kovo 11 d. Širdis džiaugiasi, kad tie puikūs vyrai šiandien žygiavo Gedimino prospektu, vadovaujami atsargos pulkininko Rimo Litvino, darniai koja kojon, pasitempę ryžtingi ir išdidūs. Nors taip nesenai, atlaikę milicijos ir kgb provokacijas Sąjūdžio laikais, prisiekę mirti 1990 ir 1991 m. pakartojo Lietuvos Partizanų priesaiką ir jos iki šiol nesulaužė. Okupanto raudonajai armijai tebesiautėjant tėvų žemėje kūrė Lietuvos kariuomenę, ujami atgal į valdžios postus prasibrovusių komunistų, kgbistų ir visokio plauko kolaborantų. Be jokio atlygio, beginkliai, alkani, apiplyšę dienas ir naktis saugojo jaunos Valstybės laisvės daigus, paaukojo pačius gražiausius savo gyvenimo ir savo artimųjų metus, bet liko ištikimi ir tvirti savo dvasia.
Matėsi žmonių pagarba ir jų pilni meilės ir pasididžiavimo žvilgsniai. Viskas tikrai pakilu ir galime visi džiaugtis, kad atlaikėme visus išbandymus. TIK LIŪDNA, KAD NEI VIENAM ŽURNALISTUI, AR LIETUVOS NACIONALINIAM LRT, AR ŠIAIP politikui MES NEEGZISTUOJAME. Ar teko nors kartą pamatyti tuos valingus stiprius VYRUS – LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJUS – nors viename ekrane nors sekundei prasukant pro juos kameras? Ar matė kas nors į kampą nugrūstus veteranus, pro kuriuos išdidžiai net nosies nepasukdami prapėdina valdžiažmogiai, specialiai nusukdami nosis, ir bėga kuo greičiau susispiesti ten, kur „elitas“,kur visos TV kameros. KAI KAM MŪSŲ LIETUVOJE JAU NEBĖRA.
Galime būti dėkingi LIETUVOS KARIUOMENĖS VADUI Generolui V. J. ŽUKUI, SAVANORIŲ PAJĖGŲ ANKSTESNIEMS IR DABARTINIAMS VADAMS, KURIEMS MES DAR IŠLIKOME VIENA ŠEIMA.
TIK NIEKAIP NESUPRANTU, IŠ KUR TIEK NEAPYKANTOS ŽINIASKLAIDAI, KAI KURIEMS POLITIKAMS MŪSŲ ATŽVILGIU. GAL JIE NEGALI MUMS ATLEISTI, KAD MŪSŲ NEIŠŽUDĖ TADA 1991 m., o gal likę gyvi primename jiems, kad po mūsų bus kiti. BUVOME ESAME BŪSIME, nes atėjome iš tų, kurie žuvo vardan tėvų žemės prieš mus? Manau mums nebūtina save matyti ekranuose, prispaustų metų naštos, bet pasitempusių šviečiančiais veidais, pasiryžusių, kad ir šiandien pastoti kelią bet kokiam priešui, BET BŪTINA, KAD LIETUVA IR YPAČ LIETUVOS VAIKAI ŽINOTŲ, JOG MES BUVOME ESAME IR BŪSIME JAU SAVO VAIKUOSE.
Vytautas Račkauskas
Dėkoju Gasparui Genzbigeliui už ilgą, patriotišką ir gražų komentarą-sveikinimą…