2017 m. gegužės 4–26 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“
Lankymas pirmadieniais – penktadieniais nuo 9 iki 16 val.
(informacija iš genocid.lt)
XX a. pab., dar prieš paskelbiant, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, jau buvo galvojama apie kariuomenės atkūrimą. Pirmieji žingsniai buvo žengti 1989 m., kai pradėjo kurtis savanorių-žaliaraiščių būriai. 1990 m. buvo pradėta kurti karinė sistema, formuojama ir įgyvendinama krašto apsaugos koncepcija, o savanorių telkimąsi paspartino sovietų agresijos stiprėjimas. 1991 m. sausio įvykiai pasiekė kulminaciją, kai priešiškos jėgos stengėsi palaužti Lietuvos nepriklausomybės gyvybingumą. Šie įvykiai pakėlė dešimtis tūkstančių žmonių. Kario priesaiką davė ir savanoriais stojo ne tik į tam tikras struktūras organizuoti Parlamento ir kitų objektų gynėjai, savanoriais buvo tūkstančiai jokioms struktūroms nepriklausančių žmonių. Tuo pačiu metu 1991 m. sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, nuo 1998 m. gegužės 5 d. – Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)), kuri įteisino grėsmės atveju pasiryžusių ginti valstybę savanorių veiklą.
Šios, piliečių savanoriškumo principu suformuotos, tarnybos pagrindiniai tikslai ir funkcijos buvo saugoti svarbius valstybinius, ūkio objektus, padėti likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius, prireikus, padėti pasienio apsaugos tarnyboms saugoti pasienį, policijai – užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą, gresiant valstybės saugumui, vykdyti teritorinę krašto gynybą. Nuo 1993 m. SKAT taip pat vykdė karo prievolininkų registraciją, šaukimą, atsargos prievolininkų apskaitą, atliko mobilizacines užduotis. 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, KASP perėjo nuo teritorinės prie kolektyvinės gynybos.
Savanorių pajėgos saugo šalies gynybinius objektus, o krizės ir karo metu – strateginius šalies objektus, administruoja kariuomenės rezervą, rengia specialistus, galinčius dalyvauti tarptautinėse operacijose, ekstremaliais atvejais teikia paramą gyventojams bei yra pasirengę priimti paramą iš užsienio valstybių.
Parodą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyrius, parodos dailininkė – Rasa Gricienė.
(informacija iš kariuomene.lt)