Draudimo smogti Vakarų ginkluote į rusijos teritoriją panaikinimas kremliui sukėlė tikrą paniką ir isteriją. Rusai pamatė, kad Vakarai ėmė ramiau reaguoti į jų branduolinę retoriką, todėl pradėjo ieškoti kitų variantų, kaip vėl įbauginti ukrainiečių partnerius, kad jie atšauktų tą leidimą.
Pradžioje jie eilinį kartą pabandė pakeisti branduolinę doktriną, bet tai nedavė vaisių. Tada jie nerado kitos išeities, kaip tik paleisti į Ukrainą naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“ be branduolinės galvutės.
Apie tai lapkričio 23 d. Ukrainos 24tv kanalo eteryje kalbėjo Antiteroristinės operacijos veteranas Evgen Dykyj, pažymėjęs, jog kariniu požiūriu toks raketos panaudojimas buvo beprasmis.
Kam rusija pasiuntė signalą, paleisdama raketą „Orešnik“?
Dykyj paaiškino, kad rusijos diktatoriui vladimirui putinui daugiau nei 2,5 metų sekėsi išlaikyti baimėje Ukrainos partnerius savo branduoliniais grasinimais. Tačiau išgąstis ėmė slūgti ir partneriai suprato, kad kremliaus galva blefuoja.
Vienu lūžio momentu šiame procese tapo Ukrainos operacija Kursko srityje, apie kurią nebuvo įspėtas nė vienas Ukrainos sąjungininkas. Jie buvo šokiruoti, bet pamatė, kad nieko neįvyko ir kad taip buvo galima pasielgti netgi anksčiau.
Finaliniu akordu tapo leidimas Ukrainai smogti į rusijos teritoriją amerikietiškomis ATACMS ir britiškomis „Storm Shadow“ raketomis. Akivaizdu, kad toks sprendimas rusijos kariuomenei yra skausmingas ir pavojingas. Todėl kremliuje prasidėjo panika.
Tačiau branduolinės grėsmės, kuriomis visą šį laikotarpį rėmėsi rusija, dabar jau nebe taip galingai veikia Ukrainos partnerius. Atitinkamai, rusams skubiai reikėjo ką nors padaryti, kad Vakarai vėl išsigąstų.
Pirmas žingsnis buvo pigus ir tūžmingas – eilinis branduolinės doktrinos pokytis, į kurį Vakarai reagavo ramiai. Ir tada kremlius isteriškai puolė ieškoti, kaip vis tiek parodyti savo „jėgą“ ir „galybę“.
Taigi putinas nerado kitos išeities, kaip tik paleisti į Ukrainą naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, bet be branduolinės galvutės. Jie norėjo parodyti, kad ta raketa tikrai skrenda.
„Kad Vakarai vėl išsigąstų ir nuspręstų: „Ne, ne, jie tikrai pamišę, kitą kartą paleis tą pačią raketą, bet jau tikrai su branduoliniu užtaisu“. Taip siekiama, kad tie leidimai smogti rusijai būtų atšaukti. Laimei, jie nebuvo atšaukti.“ – apibendrino Evgen Dykyj.
Dėl raketos „Orešnik“ panaudojimo prieš Ukrainą netinkamumo
Vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ paleidimas į Ukrainą liudija paniką rusijoje. Kariniu požiūriu toks kremliaus poelgis vertintinas netgi ne kaip „šaudymas iš patrankos į žvirblius“, o kaip „šaudymas iš patrankos į muses“.
Kadangi tokios raketos kaina yra daugiau nei 50 milijonų dolerių. Ją gamina ne vienerius metus. Ji sukurta specialiai branduolinei galvutei ir gali sunaikinti visą miestą.
24tv žiniomis Ukrainos žvalgyba teigia, kad rusija lapkričio 21 dieną į Dniprą paleido raketą „Kedr“. Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas sakė, kad rusai spalį turėjo pagaminti du tos raketos prototipus, tačiau gamyba nėra serijinė.
Bet jei vietoj branduolinės galvutės užtaisas pakeičiamas metalo ruošiniais, naikinamasis poveikis yra mažesnis nei smūgio fugasine aviacine bomba ar raketa „Iskander“. Štai kodėl po tos raketos atskridimo nepasirodė taip vadinamas „branduolinis grybas“.