Reikalui esant šalį galėtų ginti ne tik kariai, bet ir dalis piliečių – liepos 26 d. laidoje „Svarbi valanda“ diskusiją dėl valstybės tarnybos rezervo savaip pratęsė ir LRT:
Tema sulaukė dėmesio ir tos pačios dienos „Panoramoje“
Sunerimus dėl nepakankamo dėmesio rezervo kariams, Anušauskas tikina – jie neužmirštami
Giedrė Skridailaitė, LRT TV naujienų tarnyba
Kasmet keli tūkstančiai karo tarnybą atlikusių jaunuolių papildo aktyvųjį karių rezervą, tačiau Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga teigia, kad tai vienintelis realus rezervas, kuriam priklausoma dešimt metų po karo tarnybos. Krašto apsaugos ministras sako, kad po to pasikeičia tik rezervo karių statusas, bet jie neužmirštami. Kai kurie ekspertai mano, kad prie šalies gynybos stiprinimo galėtų prisidėti ir pareigūnai, ir dalis piliečių.
Rezervo karys Edvinas Vensas, kariuomenėje tarnavęs prieš šešerius metus, dabar šaudymo įgūdžius gali lavinti tik savarankiškai. Tiesa, prieš metus, praėjus penkeriems metams po tarnybos, atsivėrusias spragas pildė rezervo karių mokymuose.
„Man tai buvo naudinga. Aš nemaniau, kad aš būsiu tiek dalykų pamiršęs, kiek aš tada supratau, kad tam tikri įgūdžiai surūdijo. Jeigu siekiam idealumo, per daug to atnaujinimo galbūt nebūtų. Ir kas tris metus galbūt būtų gerai, bet ilgiau nei 5 metų laukti tikrai nereikėtų“, – mano rezervo karys E. Vensas.
„Rezervo kariai turi savo gyvenimus ir jie negali, tarkim, kas metus vieną mėnesį praleisti pakartotinėse pratybose. Šioje vietoje reikia išlaikyti balansą. Pirma, leisti žmonėms gyventi ir civilinį gyvenimą, ir nešvaistyti valstybės biudžeto lėšų“, – tvirtina karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovo nuomone, didžiausia problema ne aktyvių rezervo karių mokymai, o tai, kad jais būnama vos 10 metų po karinės tarnybos. Praėjus šiam laikotarpiui visi perkeliami į parengtą rezervą ir jam priklauso iki šešiasdešimties.
„Vienintelis rezervas, kuris realiai egzistuoja, yra kariuomenės aktyvusis rezervas. Labai elementarios bėdos, nes tada jie tokie kaip ir nebereikalingi. Turėtų pereiti į taip vadinamą organizuotą rezervą, kur vyresni žmonės. Gal ten jau tų mokymų mažiau, bet jie vis tiek turi žinoti ir savo dalinius, ir uždavinius“, – komentuoja Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas Saulius Pečeliūnas.
Krašto apsaugos ministerija sako, kad parengto rezervo kariai taip pat kviečiami į mokymus, nėra užmiršti.
„Aktyviajame rezerve žmonės negali būti visą gyvenimą. Jie vis tiek būna rezerve, tik jų statusas kitoks. Ir tos kalbos, kad kažkas kažko nežino. Kariuomenė pakviečia rezervo karius ir, be abejonės, nustato jiems užduotis ir vietas“, – nurodo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministerija kelia tikslą 2024-aisiais rezervo karių skaičių padidinti iki 34 tūkstančių.
Yra manančių, kad, stiprinant šalies gynybą, reikėtų pasitelkti ir dalį Lietuvos piliečių.
Ginklų savininkų asociacijos teigimu, į karių rezervą būtų pravartu įtraukti ir turinčiuosius ginklų.
„Valstybė suteikdama ginklo savininkui išskirtinę teisę laikyti, nešioti, turėti ir naudoti iškilus tam tikroms situacijoms šaunamąjį ginklą, tuo pačiu turi teisę uždėti ir išskirtinę prievolę. Tam, be abejonės, reikalingi ir mokymai, ir organizacinės priemonės“, – sako Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius.
„Rezervo kariai yra atitarnavę Lietuvos kariuomenėje. Ne medžiotojai, ne šauliai kažkokie, kurie turi ginklus tiesiog“, – priduria D. Antanaitis.
Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos teigimu, apskritai apie rezervą galvoti reikėtų ne tik kariuomenei – esą jį formuoti turėtų ir statutinės bei nestatutinės vidaus reikalų sistemos įstaigos.