Ukrainos karo korespondentas Anatolij Stepanov iš Hrozos kaimo (Kupjansko r. Charkivo sr.):
Maišai su kūnais, kūnai, vėl maišai. Sudarkyti palaikai, ruda nuo kraujo žolė, dulkės virš plytų griuvėsių, kur karštligiškai dirba gelbėtojai. Kaimo dėdės ir tetos suplėšytose palaidinėse apdegusiais, riebaluotais veidais. Štai kas kadaise buvo jauna moteris, o dabar – krūva rudų skudurų ir kūno liekanų. Ant rankos likučių aiškiai matyti tatuiruotė ir yra galimybė bent pagal ją atpažinti. Akys užkliūva už tvarkingo gaivaus manikiūro ant papilkėjusių merginos pirštų. Ji norėjo būti graži. Tyliai verkia galingas vyriškis, padėjęs ranką ant krepšio su žmonos kūnu, ir kūnus į automobilį kraunantys policijos pareigūnai ilgai nedrįsta jo trukdyti. Pilnas sunkvežimis išvažiuoja ir jį keičia kitas. Viskas aplink prisotinta mirties kvapo. Atrodo, kad šis mažas Charkivo srities kaimas, turintis tokį nuostabų Audros pavadinimą, yra sustingęs nuo šoko. Rusijos raketa akimirksniu nutraukė ištisų šeimų gyvenimus. Išvažiuoja dar vienas sunkvežimis su kūnais. Nieko nelieka. Jokios neapykantos, jokio piktumo… Tik skausmas ir pasibjaurėjimas. Nepasotinami, jie trokšta kraujo ir išgers visą, jei nebus sustabdyti.
