Lapkričio 13-osios rytą „Radio NV“ eteryje rusijos – Ukrainos karo veteranas, Evgenas Dykyj kalbėjo ar Ukraina turėtų sutikti su rusijos pasiūlymu dėl humanitarinės operacijos Kostiantynivkoje ir kuo tai skiriasi nuo situacijos Oleškose; apie putino planą ir ar nėra pavojaus, jog prie jo prisidėtų Trumpas ir jo žmona; apie epinius Ukrainos smūgių Leningrado sričiai padarinius ir ką byloja trijų orlaivių įgulų praradimas tą pačią dieną, o taip pat gausius rusų nuostolius bei naujausius „Starshield“ veikimo apribojimus. Vedančioji – Tetjana Ivanska.
1 skyrius. Įžanga
– Sveiki visi, žmonės. Ir šlovė Ukrainai! Jūs klausotės „Radio NV“. Šiandien – penktadienis, lapkričio 13-oji. Pradedame informacinę dieną. Pradedame tuo, jog, deja, rusija, vis dar egzistuoja. Ji ir toliau mėgina sunaikinti Ukrainą bei ukrainiečių tautą. Tai akivaizdu – arba bent jau turėtų būti akivaizdu kiekvienam, kas nėra aklas – iš tų pokalbių kremliuje, Amerikos delegacijai dovanojamų striukių ir kitų susitikimų. Būtent apie tai šiandien ir kalbėsime. Žinoma, pradedame nuo padėties fronte – kaip rusija ten dabar išrodo ir kaip ji bando tuo manipuliuoti. Geros naujienos čia ateina ne iš fronto, o iš užnugario – kurį rusija bando sunaikinti. Mes sistemingai jiems smogiam, naikiname jų naftos perdirbimo gamyklas užnugaryje. Kaip buvo minėta naujienose, kad ten dega – ir dega jau daugiau nei parą. […]
Kviečiame apsilankyti radio.nv.ua portale ir balsuoti, Šiandien klausiame apie putino pareiškimą. Jis teigia norintis surengti humanitarinę misiją žmonėms iš Kostiantynivkos evakuoti – panašiai, kaip tai vyko Oleškose. Ką manote? Yra trys variantai: pirma – jei tai humanitarinė misija, turėtume sutikti; antra – tai pavojinga, bet jei atsisakysime, ką pasakys Melanija Trump? Ir trečias variantas – turėtume atsisakyti, nes tai apgaulė: putinas tiesiog neįstengia užimti miesto.
Su mumis – Evgenas Dykyj: rusijos–Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas ir Nacionalinio Antarktidos mokslo centro direktorius. Pone Evgenai, džiaugiamės, kad esate su mumis. Šlovė Ukrainai!
– Didvyriams šlovė! Labą rytą. Ir, jei leisite, pradėsiu nuo balsavimo.
2 skyrius. putinas ir Kostiantynivka
– Aš kaip tik ir norėjau nuo to pradėti, pone Evgenai. Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį – kad mūsų žiūrovams būtų aiškesnis kontekstas, – jog apie tai buvo kalbama per susitikimą kremliuje su specialiaisiais pasiuntiniais Witkoff‘u ir Kushner‘iu. Pats putinas pareiškė, kad rusija pasirengusi surengti humanitarinę misiją žmonėms evakuoti. Tačiau kyla klausimas: jei jis teigia, kad miestas okupuotas ir jame likę nuo 300 iki 500 civilių gyventojų, kodėl jis pats jų neevakuoja?
– Na, tiesą sakant… labai svarbu nepakliūti į šiuos spąstus.
3 skyrius. Oleškos versus Kostiantynivka
Reikalas tas, kad humanitarinė operacija Oleškose buvo visiškai unikali. Laimei, situacija Oleškose neturi analogų niekur kitur visoje fronto linijoje – ir Kostiantynivka tikrai nėra analogija. Tad kas iš tiesų nutiko Oleškose? Buvo gyvenvietė kairiajame Chersono srities krante – teritorijoje, kurią rusai, deja, jau seniai yra tvirtai okupavę. Ši gyvenvietė atsidūrė visiškoje blokadoje, o joje buvusiems daugiau nei 800 ukrainiečių grėsė mirtis iš bado. Be to, humanitarinė operacija, surengta šiems žmonėms evakuoti, niekaip nepakeitė fronto linijos; okupuota teritorija tokia ir liko. Mūsų kontroliuojama teritorija tokia ir liko.
Tiesa, rusai pasinaudojo humanitarine operacija Oleškose, kad sustiprintų ten savo gynybą. Tiksliau, jie įrengė įtvirtinimus ir įvykdė pilną personalo rotaciją. Be to, tai buvo ne tik rotacija – jie taip pat atsigabeno pastiprinimą. Be to, sukaupė dideles atsargas, taip pat ir šaudmenų.
Na, ką gi – bendrai padėčiai, o ir netgi lokaliai situacijai ten, tai neturi visiškai jokios įtakos. Jau nekalbu apie visą frontą. Na jie ten šiek tiek sustiprino savo gynybą, nors, tiesą sakant, vis tiek bent jau iki pavasario niekas jos pralaužti ir nesiruošia. Bent jau iki pavasario šaltąjį sezoną vienareikšmiškai niekas iš dešiniojo kranto neplanuoja kairiajame jokių šturmo ar placdarmo įkūrimo operacijų.
Taigi galbūt jie šiek tiek pagerino savo pozicijas, tačiau, kaip jie buvo atakuojami dronų iš dešiniojo kranto, taip bus atakuojami ir toliau. O kažko rimtesnio ten niekas ir neplanavo. Va tokia padėtis Oleškose. Kitaip tariant, tai neturėjo jokios esminės įtakos bendrai karo eigai – net ir tame konkrečiame sektoriuje. Kita vertus, išgelbėjome 800 žmonių nuo mirties badu.
Padėtis Kostiantynivkoje – kaip ir visame likusiame fronte – yra visiškai kitokia. Nebėra apsuptų gyvenviečių, kuriose būtų likę civiliai, norintys išvykti, bet negalintys to padaryti, ir į kurias neįmanoma pristatyti atsargų – tokių situacijų, kai dėl aktyvių kovos veiksmų miestas ar kaimas yra visiškai blokuojamas. Kitose fronto vietose to tiesiog nėra. Kostiantynivkoje padėtis visiškai kitokia: ten vyksta mūšiai mieste, o būtent jie vyksta jau gana ilgą laiką.
Kartu išlieka galimybė tiek pristatyti atsargas, tiek vykdyti evakuaciją. Iš ten, kur pristatomos atsargos, įmanoma ir išvykti. Kalbant apie ten likusius kelis šimtus žmonių – jie liko dėl įvairių priežasčių, tačiau tai padarė sąmoningai, o ne todėl, kad būtų įstrigę ir negalėtų išvykti. Visame likusiame fronto ruože padėtis iš esmės tokia pati.
Būtent todėl itin svarbu nepakliūti į šiuos spąstus. Juk ko iš tiesų siekia putinas? Jis nori išvengti operacijos, vykusios Oleškose, pasikartojimo. Kad Oleškų operacija galėtų pasikartoti, situacija turėtų būti tokia pati, kokia buvo Oleškose, tačiau padėtis ten yra visiškai kitokia. Ten fronto linija tiesiog eina per patį miestą.
4 skyrius. Humanitarinės misijos spąstai
O jis nori prisidengdamas humanitarine operacija užimti miestą, kurio jo kariuomenei daugelį mėnesių nepavyko užgrobti koviniais veiksmais. Kaip tame rusų folklore: „Kol gulbės nepagausi, tol jos nesuvalgysi.“ Kadangi jie iš tiesų nepajėgūs iš mūsų išspausti Kostiantynivkos, nusprendė pamėginti mus apgauti tokiu būdu.
Įsivaizduoju, kad putino požiūriu tai atrodo kaip itin genialus karinis manevras. Va jėga paimti nepavyksta, tad gal per Melaniją Trump? Jo požiūriu, Melanija Trump tiesiog prasieis ir savo lieknomis kojomis su aukštakulniais įspirs Ukrainos kariuomenei ir išgins ją iš miesto, iš kurio jos nepajėgė išstumti net „antroji pagal pajėgumą pasaulio kariuomenė“.
Išties tam tikrą šansą putinas turi. Čia svarbiausia nepasiduoti ir išlaikyti visišką pagarbą poniai Melanijai, nes vis tik esame jai tikrai dėkingi už operaciją Oleškose. Operaciją Oleškose laikiau ir tebelaikau didele mūsų sėkme, nes, būkime atviri, 800 ukrainiečių gyvybių išgelbėjimas yra neįkainojamas.
Būtent Kostiantynivkoje nieko panašaus nėra. Tad, kraštutiniu atveju, būtų galima pakviesti ponią Melaniją ir amerikiečių žurnalistus, tiesiog nuvykti ten ir patiems įsitikinti, kad padėtis visiškai kitokia – kad nėra jokios „humanitarinės katastrofos“, na, išskyrus tai, jog, žinoma, fronto linija, einanti per miestą, pati savaime yra humanitarinė katastrofa tam miestui, bet tai visiškai kitokios aplinkybės, kurioms nereikia jokių koridorių, pajėgų atitraukimo ar ko nors panašaus.
– Čia, pone Evgenai, prieiname prie išvados – o tiksliau, tai net ne tiek išvada, kiek mūsų aksiomos patvirtinimas, – kad su putinu susitarti neįmanoma. Ir suprantame, kad jis pats pasidarė išvadas iš situacijos Oleškose. Jis supranta, kad gali daryti spaudimą amerikiečių pusei. Jis supranta, kad bendraudamas su amerikiečiais veikia iš jėgos pozicijų. Ir tą atvejį su Oleškomis jis bandė panaudoti kaip svertą. Taip, kad mes paprasčiausiai pasitrauktume iš Kostiantynivkos. Taigi, žinot, greičiausiai taip ir yra.
– Tačiau yra didžiulis skirtumas. Ten jis laikė įkaitais ukrainiečius – apie 800 žmonių.
– Tai tiesa.
– Čia, laimei, tokių įkaitų jis neturi.
5 skyrius: Smūgiai rusijai
– Gerai. Pakalbėkime apie tai, kas šią savaitę rusijoje degė, o degė daug kas, ir daug kas buvo sunaikinta. Kalbu ne tik apie naftos perdirbimo gamyklas ar rusijos uostus; kartu su jais liepsnose skendo ir įvairūs rusijos skraidantys aparatai.
6 skyrius. rusija numušė savus pilotus
Pavyzdžiui, įvyko kažkas tokio grandiozinio, kad rusijos karo korespondentai pranešė apie trijų skraidančių aparatų ir septynių pilotų netektį per Ukrainos dronų ataką Leningrado srityje. Sprendžiant iš visko, kalbama apie MiG-31 ir du sraigtasparnius – Ka-52 bei Mi-8, kurių įgulos žuvo bandydamos atremti tą gerųjų Ukrainos dronų ataką prieš Sankt Peterburgą ir Ust Lugą. Kas čia vyksta? Žinot, būtų galima pamanyti, jog galbūt jie nusprendė patvirtinti seną rusišką posakį: „Mušk saviškius, kad svetimi bijotų.“ Galbūt numušdami savus orlaivius jie bandė įbauginti Ukrainos bepiločius? Ar jų oro gynyba kupina visiškų kreivarankių, ar kaip, po galais, jie galėjo taip pasielgti patys su savais?
– Na ta rusų oro gynyba – tikrai „beprasmiška ir negailestinga“. Jie išties pademonstravo savo oro gynybos galią: tai tokia sistema, kuri, kaip ten pasakyti, kuri išties moka numušinėti skraidančius objektus ir nesivargina dėl smulkmenų – ji taikosi į pačius riebiausius taikinius. Juk kam švaistyti brangius šaudmenis į kažkokius chocholiškus dronus, arba, kaip juos paniekinamai vadina savo interneto kanaluose, „pigias skraidykles“? Kam eikvoti amuniciją pigiam šlamštui, jei tuos pačius šaudmenis galima panaudoti numušant neįtikėtinai brangų sraigtasparnį, vertą dešimčių milijonų dolerių? O ką jau kalbėti apie galimybę nukabinti visą orlaivį – tokį, kurio vertė siekia šimtus milijonų dolerių (bent jau kol jis visiškai naujas).
Na, rusijos oro gynybos operatoriai nevargsta švaistydami savo išteklius visokiai chocholiškai smulkmei. Ne, išties čia galim ir turim pasidžiaugti. Tai iškalbingas ženklas.
Vis dėlto, būkime teisingi – deja, „draugiška ugnis“ pasitaiko ne tik tarp „orkų“. Net ir technologiškai pažangiausia pasaulio kariuomenė nėra apsaugota nuo tokių incidentų. Liūdna, bet ir mes esame susidūrę su panašiais atvejais. Laimei, niekada nepraradome trijų ekipažų išsyk, tačiau kai kurie mūsų geriausi, didvyriškiausi pilotai iš tiesų žuvo atremdami rusijos bepiločių orlaivių atakas būtent dėl „draugiškos ugnies“. Žinome apie tokius atvejus. Tačiau kai tai nutinka mums – tai tragedija.
Kai taip nutinka rusams, tai – na, sakykim, gana malonus priedas prie rytinės kavos. Be to, trys iškart – tai jau tikra „epinė nesėkmė“. Kai prarandami trys vienetai iškart, tai nėra tiesiog paprasta klaida (o jų pasitaiko visiems) – tai ženklas, kad jų vadovavimo ir valdymo sistema iš tiesų byra. Tai rodo visišką koordinacijos stoką tarp skirtingų rusijos vadinamųjų „aerokosminių pajėgų“ vienetų.
Beje, tai vienas iš požymių, rodančių bendrą rusijos kariuomenės degradaciją. Frontas tai atskleidžia dar ryškiau – ten pėstininkų daliniai degraduoja dar sparčiau, nors mums, esantiems užnugaryje, tai nėra taip akivaizdu.
O va kai jie dabar nudaužia tris saviškių ekipažus, ir dar vienu ypu. Tai išties daug ką pasako. Taip ir toliau, „broliai“. Kad jų orlaiviai vis labiau virstų iš lekiojančių į letalinius. Tai negali mūsų nedžiuginti. Kad kuo daugiau jų pasilekiojimų baigtųsi letaline baigtimi. Tikėsimės, kad rusijos oro gynyba ir toliau tęs tą „sėkmingą“ veiklą. Lai jie ir toliau renkasi pačius riebiausius taikinius, užuot švaistę laiką visokiai smulkmei, kuria mes nuolat užmėtome jų dangų.
– Na, tai, be abejo, graži tradicija. Tačiau, pone Evgenai, ar galėtume čia pakalbėti ne vien apie jų oro gynybą? Minėjote, kad yra problemų dėl jų vadovavimo ir vidaus koordinacijos. Ar pilotų kokybė to neliudija? Nes jei vėlgi apžvelgtume visą plataus masto karo laikotarpį, kiek buvo mūsų specialiųjų operacijų kada žuvo pilotai, kur buvo sunaikinti orlaiviai ir išties naikinami jų kariniai pilotai. O taip tai gali priklausyti nuo pilotų kokybės – galbūt jie jauni, nepakankamai parengti arba netgi imami tiesiai iš universiteto?
7 skyrius. rusijos pilotų kokybė
– Na, aš skaitau visus tuos, na, viešus kanalus – pavyzdžiui, „Fighterbomber“, tą patį, kuris siejamas su „amžinojo skrydžio“ broliais, ir kitus. Tai jie iš ten tiesų liūdi dėl itin patyrusių ir profesionalių įgulų netekties. Jie tai įvardija visiškai tiesiogiai. Ir, tiesą sakant, remiantis mūsų pačių niūria patirtimi: kai į tave iš tokio artimo nuotolio paleidžiamos zenitinės raketos, net ir labiausiai patyrę lakūnai tiesiog neturi jokių šansų. Šia prasme tai iš tiesų labai gerai, nes rusijos karinėse oro-kosminėse pajėgose patyrusių, profesionalių lakūnų skaičius dabartės yra didesnis ribojantis veiksnys nei pačios skraidančios geležies kiekis. Taigi.
8 skyrius. rusijos pulkininko likvidavimas
Skraidančių karstų jie, deja, turi pakankamai daug, o žmonių, mokančių tikrai profesionaliai juos pilotuoti, kuo toliau, tuo, laimei, vis mažiau. Tai puikiai matėsi per belaisvių mainus. Išskyrus vienintelį atvejį – putino kūmo, Medvedčuko, žentą (už kurį davė daugiau nei už lakūnus), – visuose kituose mainuose mūsų vertingiausia „prekė“ iš tiesų buvo numušti rusų lakūnai. Už juos jie buvo pasirengę atiduoti dešimtis mūsų belaisvių. Jei už Medvedčuką jie siūlė 200 žmonių, tai už kiekvieną lakūną buvo pasirengę atiduoti bent 10 mūsų karių – ir tai ne eilinius pėstininkus, o mūsų karininkus.
Tai aiškus ženklas – ypač turint omenyje, kad rusai neturi nė lašo žmogiškumo netgi saviesiems (o galbūt – ypač saviesiems), – jog konkrečios sąlygos, kuriomis jie būtent taip iškeitinėjo pilotus, rodo, kad ta „prekė“, taip sakant, rusijos rinkoje deficitinė. Tai parodo, kiek daug jiems reiškia kiekvienas pilotas.
Beje, tai dar kartą patvirtina, kad patyrę pilotai yra išties kritiškai svarbus turtas. Tai jau būsima operacija. Mes gi suapvalinome skaičių. Va rusų oro gynyba nutvojo 7 lakūnus. Beje, dar kartą, anot jų portalų, 7 patyrusius lakūnus. O po to nusprendėme, kad nelyginis skaičius tiesiog atrodo netinkamai. Juk žinot, kaip sakoma: „Jei nėra poros, totoriai nusineš“ [vienas likęs, be saugos, būsi pagrobtas, – posakis atspindi laikus, kai totoriai siaubė maksvos kunigaikštystę, vėliau tapusią Auso Ordos ulusu. – Red.] Būtent. Taigi, ir šį skaičių suapvalinome iki aštuonių.
Aštuntasis taikinys iš tiesų buvo eliminuotas ant žemės – nors tam tikrą vaidmenį suvaidino ir dangus; juk neįmanoma eliminuoti skraidančio asmens, kažkaip nesusiejant to su dangumi. Rusijos FSB teigia, kad sprogmenys, panaudoti šiam aštuntajam taikiniui – patyrusiam rusų pilotui, pilnam pulkininkui, tarnavusiamoro ir kosmoso pajėgose – sunaikinti, buvo atgabenti aerostatu, kitaip tariant, oro balionu. Balionas numetė sprogmenis tam tikroje miško vietoje; ten juos rado mūsų specialiųjų tarnybų užverbuotas rusijos pilietis ir padėjo būtent ten, kur reikėjo – po pulkininko automobiliu.Taigi, dar vienas „brolis“ išskrido į „amžinąjį skrydį“ – tiesa, pakilo tiesiog nuo žemės, kartu su mašina.
Tuo tarpu rusas – kurį, kaip nurodo žvalgybos tarnybos, galima laikyti šio įvykio kaltininku – taip pat buvo danguje, tik ramiai skrido keleiviniu lėktuvu į Kišiniovą. Kadangi Moldova neišduoda rusijos piliečių rusijos federacijai, labai tikiuosi, kad jis arba jau kirto Ukrainos ir Moldovos sieną, arba netrukus tai padarys – sakykim, lydimas keleto mūsų žmonių, kurie su juo bendradarbiavo.
Tai, be abejo, buvo meistriškai įvykdyta operacija; tačiau pats faktas, kad buvo surengta tokia sudėtinga operacija – pasitelkiant viską, pradedant oro balionais ir baigiant vietiniais pagalbininkais – vien tam, kad būtų pašalintas vienas iš Oro ir kosmoso pajėgų pulkininkų, savaime labai daug ką pasako.
Turiu omenyje, kad oro pajėgų karininkai – retas reiškinys rusijoje, be to, galima sakyti, „elitiniai“ karo nusikaltėliai – yra tokio pobūdžio taikiniai, dėl kurių verta rengti specialias likvidavimo operacijas. Tam tikra prasme tai ir išteklių klausimas.
– Absoliučiai, pone Evgenai. Tiesą sakant, arba nežinojau, arba galbūt buvau pamiršusi, kad į Medvedčuką buvo iškeista 200 lakūnų. Ta prasme, 200 – tai…
– 200 mūsų gynėjų. Ne, ne – 200 mūsų gynėjų į Medvedčuką.
– Tačiau rusijai – rusams – skaičius 200 vis dėlto yra simbolinis. Lai visa šalis būna „200“.
9 skyrius. rusijos nuostoliai fronte
Pone Evgenai, dėl fronto beturime kokias keturias minutes. Jau 11 dienų iš eilės rusija kasdien netenka daugiau nei 2 000 okupantų – nukautais ir sužeistais. Ir mes tai tikrai matome. Generalinis štabas mus nuolat informuoja: nuo lapkričio pradžios iš rikiuotės buvo išvesta 26 0010 įsibrovėlių. Pasak Gynybos ministerijos, tai – kasdienio, nenutrūkstamo mūsų karių – bepiločių orlaivių operatorių ir artilerijos įgulų – darbo rezultatas. Girdėjome apie įvairias specialiąsias operacijas. Matome, kur dislokuotas 3-iasis korpusas. Matome specialiąją operaciją „Veles“. Matome, kaip veikia mūsų kariuomenė.
10 skyrius. „Starshield“ ir spaudimas Ukrainai
Tačiau čia, žinot, galbūt grįžtant prie mūsų pokalbio pradžios, vėl klausimai dėl „Starshield“. „Axios“ praneša, kad „Starshield“ veikimo greitis Ukrainoje sumažėjęs jau tris dienas iš eilės. Tad turiu jums klausimą – galbūt labiau karinio-politinio pobūdžio: ar, jūsų manymu, amerikiečiai bando užtikrinti, kad putinas turėtų bent kažką, ką galėtų panaudoti kaip derybinį svertą fronte, nes ten jam niekaip nesiseka? Ar jie iš tiesų bando jam kaip nors padėti?
– Tai vienareikšmiškai pagalba būtent putinui. Atkreipkite dėmesį, kad trikdžiai būtent su „Starshield“, o ne kitais „Starlink“-ais. Koks skirtumas? Nors abu yra Musko įmonių produktai, esminis skirtumas tas, kieno rankose yra „mygtukas“. Civilinių, ar sąlyginiai civilinių, sakykim, kaip mes juos benaudotume, „Starlink“-ų „mygtukas“ išlieka kompanijos „SpaceX“, t. y. Elono, rankose. Tuo tarpu „Starshield“ „mygtukas“ Hegseth‘o, t. y. Pentagono vadovo rankose. Ir va dabar būtent Amerikos administracija tiesiogiai riboja „Starshield“ veikimą. Ir, tiesą sakant, tai gali būti vienintelis – arba galbūt paskutinis – dalykas, kurį jie dar gali mums padaryti.
Tiesa ta, kad jų galimybių langas užsidaro – jis užsiveria tiesiog mūsų akyse, panašiai kaip fotoaparato objektyvo diafragma. Kalendoriaus lapeliai vis nukrenta, artindami mus prie sausio 3-iosios – dienos, kai darbą pradės naujasis Kongresas.
Vadinasi, 47-asis Jungtinių Valstijų prezidentas turės kur kas mažiau galimybių padėti draugui vladimirui , ir pakenkti mums, nei turi šiandien. Viskas rodo, kad jo kuratoriai iš rusijos labai stipriai primena, jog agentas Krasnovas faktiškai sužlugdė savo užduotį netgi būdamas pačiame galios zenite, disponuodamas praktiškai neribotais ištekliais bei dauguma abiejuose Kongreso rūmuose, kas užtikrino, jog niekas negalėtų jam supančioti rankų.
11 skyrius. Trumpas – lyg numuštas lakūnas
Taigi, net ir visa tai turėdamas, jis taip ir neprilaužė užsispyrusių chocholų, kad šie kapituliuotų. O dabar, kai iki momento, kada jo dabartiniai įgaliojimai bus sistemingai ir ryžtingai apkarpomi, liko vos pusantro mėnesio – tad jam beliko tik tas trumpas neapkarpytos valdžios laikotarpis, – jo kuratoriai iš rusijos akivaizdžiai reikalauja, kad jis iš mūsų ką nors išgautų. Tačiau iš tikrųjų jis nebeturi jokių svertų. Arba, vartojant jo paties terminologiją – jis nebeturi jokių kortų. Jo kortos muštos.
Beje, kuo toliau, tuo atviriau jau ir mūsų prezidentas, ir mūsų sąjungininkai, nors vis dar gana atsargiai (visgi pusantro mėnesio – nemažas laiko tarpas) pradeda demonstruoti, kad puikiai suprantame, jog praktiškai jis yra „numuštas lakūnas“. Taip, ne tokia tiesiogine, fizine prasme, kaip rusų „amžinai skriejantys broliai“. Deja. Betgi politine prasme jis neabejotinai yra „numuštas lakūnas“. Arba amerikietiškam slenge – „šluba antis“ (lame duck). Būtent taip dabar vertinamas jis pats ir jo grasinimai.
Vis dėlto jo rankose vis dar yra „Starshield“ mygtukas – tai vienintelis būdas, kuriuo jie šiuo metu gali mums pakenkti, ir būtent tai jie bando daryti.
Panašu, kad pats Elonas tuo nebėra suinteresuotas. Elonas pamatė rinkimų rezultatus. Mes matėme, kaip jis savo platformoje ėmė trinti savo paties įrašus, kai paaiškėjo rinkimų rezultatai. Atrodo, šis žmogus tiesiog nesupranta, kad ekranvizdžiai, kaip ir rankraščiai, nedega. Tačiau jis jas trynė – tai buvo galima stebėti tiesiog realiuoju laiku.
Tad, labai tikėtina, kad po šių rinkimų Elonas laikysis nuošalyje ir neatjungs mums „Starlink“ prieigos. Jis jos mums neatjungs ir maskoliams neįjungs. Tačiau „Starshield“ mygtukas yra Hegseth‘o žinioje, tad….
– Na, Hegseth‘o. Gerai, kad pradėjo kilti klausimų. Pone Evgenai, labai ačiū.
Su mumis kalbėjosi rusijos – Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas bei Nacionalinio Antarktidos mokslo centro direktorius Evgenas Dykyj.
Parengė LL, redagavo VK.