Likus kelioms dienoms iki trijų „Nord Stream“ vamzdžių sprogimo, toje vietoje veikė Rusijos kariniai laivai, tarp jų ir Kaliningrado dalinio povandeninis laivas, rašo vokiečių t-online leidinys. Tyrimas atliktas pasiremiant palydovinių nuotraukų duomenimis. Pateikiami akivaizdūs įvykdytos diversijos rusiški pėdsakai.

„Nord Stream“ ataka. Slaptas Putino konvojus

Jonas MuellerTöwe
Carsten Janz

2023-03-26

Manoma, kad likus kelioms dienoms iki sprogimo tose „Nord Stream“ vietose buvo Rusijos karinis jūrų laivyno mini povandeninis laivas. Tai verčia abejoti ankstesnėmis teorijomis.

Daugelį metų „Nord Stream“ atakų vieta į šiaurės rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos niekuo neišsiskyrė iš kitų Baltijos jūros plotų. Ji jau nepatenka į Danijos ir Švedijos radarų zonas. Ten tik vanduo, kiek akys užmato, ir nieko daugiau. O dugne, beveik 80 metrų gylyje, nutiesti keturi dujotiekio vamzdžiai, kurių tikslią vietą žinojo tik juos aptarnaujantys.

Aliarmas prieš atakas

Danijos patruliniai kateriai ten beveik niekada neužklysdavo. Kas rytą maždaug tuo pačiu metu iš Malmeno karinio aerodromo pakildavo Švedijos radiolokacinis lėktuvas skrydžiui virš Baltijos jūros rūpinantis strategiškai svarbios Gotlando salos saugumu. Į šiaurės rytus nuo Bornholmo, matyt, nelabai būdavo ką kontroliuoti.

Tai staigiai pasikeitė prieš pat 2022 m. rugsėjo 26 d. įvykusius sprogimus, kurie suplėšė „Nord Stream 1“ ir „2“ dujotiekius ir taip užbaigė labai išskirtinį Vokietijos ir Rusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Rugsėjo 21-osios vakarą ten ėmė dėtis nepaprasti dalykai.

Danijos karališkojo laivyno patrulinis kateris „Nymfen“ 19:50 val. netikėtai išplaukė iš Rødbyhavn ir pasuko į Bornholmą. Tiksliau: į vietą, kuri tik po penkių dienų tapo žinoma kaip diversijos prieš „Nord Stream“ scena. Akivaizdu, kad kažką ten skubiai reikėjo patikrinti.

Vaiduoklio persekiojimas

Rugsėjo 22-osios rytą laivui pasiekus tikslą, netrukus prie jo prisijungė Švedijos oro ir jūrų pajėgos. Vieno iš švedų persekiotojų kursas artimiausiomis dienomis: Rusijos Kaliningrado eksklavas prie Baltijos jūros.

Spėjama, kad patruliniai kateriai vijosi Rusijos karinius laivus. Kaip „t-online“ sužinojo iš šaltinių saugumo sluoksniuose, Rusijos karinio jūrų laivyno vienetas, kaip teigiama, būsimo nusikaltimo zonoje veikė griežtos konspiracijos sąlygomis. Teigiama, kad vienetas veikė „kaip vaiduoklis“, pavyzdžiui, neperduodamas savo padėties duomenų. Laivai galėjo turėti reikiamą įrangą sprogstamiesiems įtaisams prie vamzdynų pastatyti. Viešai prieinami duomenys rodo, kad informacija yra tiksli.

Rusijos karinio jūrų laivyno veikla likus kelioms dienoms iki sprogimų galėtų tapti svarbiu postūmiu paslaptingoje atakos prieš dujotiekį vykstant Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą tyrimo byloje. Tuo pat metu tai kvestionuotų teorijas apie kitus galimus kaltininkus, kurios pastarosiomis savaitėmis sukėlė pasaulinį ažiotažą.

Viena jų buvo tokia: JAV buvo „Nord Stream“ sabotažo sumanytoja. Dabar daugelis Seimūro Heršo ataskaitos detalių jau yra paneigtos. Tačiau pastaruoju metu bendri ARD , SWR ir „Die Zeit“ tyrimai, taip pat „New York Times“ publikacija pateikė kitokią įvykių seką: Vokietijos federalinis prokuroras tyrė galimai proukrainietiškos grupės, atseit galėjusios įvykdyti atakas su burine jachta „Andromeda“ ir dviem narais, pėdsakus. Tiesą sakant, Vokietijos federalinės kriminalinės policijos biuras atliko kratą įtariamame laive.

Ekspertai įtaria „netikrą vėliavą“

Tačiau dėl teorijos apie privačios ukrainietiškos iniciatyvos inspiruotą teroristinį žygį laivu ekspertai purto galvas. Tai nėra labai tikėtina, sako jie. Čia būtų galima daug pasakyti apie „netikros vėliavos operaciją“, pavyzdžiui, apie pėdsakus, kurie palikti specialiai, kad būtų nuslėpti tikrieji nusikaltėliai. Greičiausiai buvo naudojami povandeniniai laivai ar povandeniniai dronai, šimtai kilogramų karinių sprogmenų. Visa tai byloja, jog veikė „valstybinis veikėjas“.

Tą patį mano ir kai kurie Vokietijos Bundestago parlamentinės priežiūros komiteto nariai, kuriuos tik neseniai informavo Vokietijos tyrėjai. Turite būti „maksimaliai atsargūs“ su įkalčiais, kurie iki šiol buvo paskelbti žiniasklaidoje, sakė komiteto pirmininkas Konstantin von Notz (Žaliųjų partija). Įmanoma ir tyčia klaidinanti informacija.

„T-online“ tyrimas dabar rodo, kad operacijoje galėjo dalyvauti daug daugiau veikėjų, nei tik burinė jachta.

Likus savaitei iki sprogimų rugsėjo 19 d. Rusijos Baltijos laivynas pradėjo didelius manevrus, kuriais galėjo būti pasinaudota kaip priedanga tikrai misijai. Prie jų oficialiai prisijungė 313 specialios paskirties būrio koviniai plaukikai iš Baltijsko bazės Kaliningrado srityje. Tai elitiniai kariai, apmokyti sprogdinimo ir sabotažo operacijoms po vandeniu. Keletą kitų dienų tie įtartini laivai buvo fiksuojami būsimo nusikaltimo vietoje virš „Nord Stream“ dujotiekio.

Mini povandeniniai laivai ir krovininiai kranai

Laivuose buvo su sprogdinimais susijusi įranga: mini povandeninis laivas gelbėjimo darbams dideliame gylyje ir krovininiai kranai sunkiems kroviniams kelti. Teigiama, kad ten buvo fregata, korvetė ir mažesnis šnipinėjimo laivas, kurie būtų tikę operacijos karinei priedangai užtikrinti. Naudodamasis buvimo vietos duomenų bazėmis ir palydoviniais vaizdais, „t-online“ galėjo dalinai atsekti konkrečių laivų judėjimą.

Danijos karinio jūrų laivyno patrulinis kateris į būsimo nusikaltimo vietą išplaukė rugsėjo 21 d. 19:50 val. Tuo metu ten jau turėjo būti atplaukę trys laivai, įtariami dalyvavę Rusijos operacijoje. Tuo pat metu, tą pačią valandą iš bazės Kaliningrade išplaukė Rusijos laivyno vadovybės ryšių laivas – vėliau jis sutiko jau grįžtančius du iš ten buvusių laivų.

Laivai naktį

Rugsėjo 21-osios vakaras būtų buvęs palankus karštam slaptos operacijos etapui: Danijai priklausančioje Bornholmo saloje sutemo. Tamsa apsunkino vizualinį stebėjimą. Prieš kelias valandas pro šią  vietą pakeliui į Atlantą praplaukė JAV karo laivų vilkstinė. Švedijos oro pajėgų radiolokacinis lėktuvas vėl pakils tik kitą rytą. Tai būtų leidę konvojui beveik netrukdomam darbuotis visą naktį.

Ko gero, svarbiausiu operacijos laivu galėjo būti pagalbinis povandeninis laivas „SS-750“. Jis nuolat dalyvauja mokymuose, kuriuose imituojamos avarijos jūros dugne. Jo ypatumas: laive yra vadinamasis „Projekt 1855“ su mini povandeniniu laivu „AS-26“, skirtu evakuoti avariją patyrusių povandeninių laivų įgulas. Jis turi griebtuvus, kuriais po vandeniu galima perkelti iki 50 kilogramų sveriančius krovinius.

„Įtikinamiausias paaiškinimas“

Ekspertai nuo pat pradžių įtarė, kad sprogstamuosius užtaisus ant dujotiekio galėjo padėti kaip tik tokie mini povandeniniai laivai. Jei pasitvirtintų, kad „SS-750“ buvo nusikaltimo vietoje, Rusijos karinis jūrų laivynas nuo šiol būtų pagrindinis įtariamasis. „Būtų visiškai logiška tokiai atakai panaudoti kažką panašaus į „AS-26“, – „t-online“ sakė Danijos korvetės kapitonas ir karinis analitikas Johannes Riber. „Tai būtų iki šiol įtikinamiausias paaiškinimas, kas nutiko „Nord Stream“ dujotiekiui.

Įprastai „SS-750“ dislokuojasi Kaliningrado srities Baltijsko bazėje kaip Baltijos laivyno dalis. Tačiau palydovinės nuotraukos liudija, kad rugsėjo 21-osios naktį jis išplaukė iš uosto. Devynių mazgų greičiu jis būtų spėjęs pasiekti įvykio vietą iki 19:50 val. Vadinamoji „Automatinė identifikavimo sistema“ (AIS), kuri perduoda buvimo vietos duomenis, buvo išjungta. Tačiau jo 95 metrų ilgis atitiktų JAV bendrovės „SpaceKnow“ aptikto „tamsaus laivo“ matmenis be padėties signalo šalia nusikaltimo vietos.

Panašiu laikotarpiu – nuo vidurnakčio iki 1 val. – iš Kaliningrado uosto, remiantis palydoviniais vaizdais, išplaukė dar du operacijoje dalyvavę laivai: gelbėjimo vilkikai „SB-123“ ir „Alexander Frolov“. Kiekvieno jų denyje yra krovininiai kranai, galėję į vandenį nuleisti šimtus kilogramų sunkių sprogstamųjų užtaisų ar minų.

Nors pradžioje jie buvo išjungę AIS, po pietų jie vieną kartą išsiuntė padėties duomenis būdami toliau į vakarus, pademonstruodami kursą Bornholmo link ir devynių mazgų greitį. Tuo metu laivus nuo būsimo išpuolio vietos beskyrė tik per penkias valandas įveikiamas atstumas.

Kiek vėliau jų kursą kirto Gdanske, Lenkijoje, dislokuotas JAV karinis sraigtasparnis. Ar tai perspėjo danus apie laivus, artėjančius be padėties signalų?

Bet kuriuo atveju iki 19:50 val. du vilkikai galėjo pasiekti įvykio vietą. Neaišku, ar jų trumpas 45 metrų ilgis apsaugojo juos nuo aptikimo „SpaceKnow“ palydovinių vaizdų analizės sistemoje. Bendrovė neatsakė į prašymą tai pakomentuoti.

Tačiau, remiantis „t-online“ surinkta informacija, grupuotei priskirtini dar trys laivai.

• Šnipinėjimo laivas „Syzran“: palydoviniai vaizdai rodo, kad šis laivas rugsėjo 21 d. taip pat išplaukė iš Kaliningrado uosto, tačiau debesys neleidžia daryti aiškios išvados.
• Korvetė „Soobrazitelny“: Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, bent jau nuo rugsėjo 18 d. dalyvavo pratybose prieš povandeninius laivus Baltijos jūroje. Vėlų rugsėjo 22-osios vakarą, tą pačią dieną, kai Danijos ir Švedijos laivai pradėjo jį persekioti, ministerija paskelbė pranešimą, kad „Soobrazitelny“ mokymo tikslais lydėjo laivų vilkstinę.
• Fregata „Yaroslav Mudry“: Oficialiais duomenimis, ji taip pat dalyvavo palydos manevre su „Soobrazitelny“ ir jos seserine korvete „Stoikiy“. Palydovinėse nuotraukose, darytose rugsėjo 22 d. prie Lenkijos krantų, matyti, kad jos dydžio laivas šalia vienos iš korvečių. Abiejuose buvo išjungta AIS.

Jų padėtis galėjo leisti fregatai ir korvetei lydėti iš įvykio vietos grįžtančius laivus iki pat Kaliningrado arba bent jau apsaugoti juos nuo NATO manevrų Lenkijos pakrantėje. Tačiau yra pagrindo manyti, kad fregata anksčiau plaukė ir tiesioginėje nusikaltimo vietų zonoje.

„Yaroslav Mudry“ pėdsakai

Toje vietoje „SpaceKnow“ palydovinio vaizdo analizė aptiko ne tik tamsų 95 metrų ilgio laivą, kuris galėjo būti „SS-750“, bet ir antrąjį, kurio ilgis siekė 130 metrų. Būtent tokio ilgio yra „Yaroslav Mudry“, vienintelis Rusijos Baltijos laivyno laivas. Ir dar viena užuomina apie fregatą įvykio vietoje.

Maždaug prieš šešis mėnesius, 2022 m. kovo 14 d., ji, matyt, ten jau buvo suaktyvinusi Danijos karinio jūrų laivyno laivų patruliavimą. Vienintelį kartą per penkerius metus iki rugsėjo 22-osios. Tuo metu ji taip pat buvo išjungusi AIS, bet vėlgi ją buvo galima atpažinti palydovinėse nuotraukose. Kokia „Yaroslav Mudry“ misija buvo tada? Ar tai negalėjo būti duomenų apie tai, kaip greitai NATO pajėgos reaguotų kritiniu atveju, rinkimas?

Oficialiuose pareiškimuose Rusijos karinio jūrų laivyno veiklai kelias dienas prieš atakas kol kas neskirta jokio vaidmens. Nei Vokietijos, nei Danijos ar Švedijos tyrėjai, nei NATO, nei Baltijos jūros valstybių ginkluotosios pajėgos nesiteikė komentuoti „t-online“ paklausimo. Taigi tyrimo byla kol kas lieka neišaiškinta, tačiau pridėta įrodymų grandinė. Ji nenurodo nei į JAV nei į Ukrainą. Kai kurie pėdsakai dabar veda į Maskvą.

Pagal