Pagal spalio 24 d. 21:55 Ukrainos savanorio, LKKSS (ir LKKSS VAS) garbės nario Evgen Dykyj įrašą Facebook sienoje.
Na, mano katytės ir zuikučiai, gal pamenate, kaip aš stebėjausi, jog mūsų pilietybė mielai suteikiama bet kam, netgi karo nusikaltėliui, kuris mūsų sąjungininkės Lietuvos yra paieškomas už bendrininkavimą žudant lietuvius 1991-aisiais?
Ir va dabar dėkingas naujasis bendrapilietis Nevzorovas mus praturtino savo išmintimi, davė itin vertingą patarimą, kaip mums, nei daugiau nei mažiau, išsaugoti mūsų atominę energetiką:
„Turėdama mažiausiai 14 000 karo belaisvių, Ukraina demonstruoja paslaptingą skrupulingumą.
Smūgių į elektros objektus ir „vandens siurblines“ nutraukimui pakaktų ten dislokuoti grupes į nelaisvę patekusių putino karių.
Tame nėra jokių naujovių. Ženevos konvencijos pažeidimų taip pat nėra, energetikos objektai yra socialiniai, ne kariniai objektai, ne sandėliai, ne bazės ir ne artilerijos baterijos. Taip elgėsi Anglija Antrojo pasaulinio karo metais. Šiandien gi įmanoma visas 24 valandas trunkanti transliacija internetu, kurioje būtų viešai demonstruojamas sotus ir jaukus karo belaisvių gyvenimas. Jei vis dėlto į juos atskristų savos putino raketos, jos tik praturtintu transliacijas, suteikdamos daugiau pikantiškumo ir dramatiškumo.“
Viskas šiame patarime yra tobula: tiek iš lubų paimtas belaisvių skaičius (daugkart didesnis nei realybėje), tiek neabejotinai klaidinga prielaida, kad įkaitai iš savų belaisvių priverstų rusų generolus bent minutę pagalvoti prieš įsakant atakuoti taikinį.
Tačiau svarbiausia – tai siūlyti šaliai, niekuo nepateisinamos agresijos aukai, savanoriškai pavirsti šalimi karo nusikaltėle, nepaisančia tarptautinės humanitarinės teisės, šalimi teroriste, imančia įkaitus ir besinaudojančia „gyvaisiais skydais“.
Geresnės dovanėlės kremliui ir visiems tiems, kurie nuolat bando įrodyti, kad „kaltos abi konflikto pusės“ net ir nesugalvotum. Pasaulio reakcija būtų tokia, kad po to mums visiškai neberūpėtų visų mūsų atominių elektrinių likimas.
Kiekvienas iš mūsų gali pats įvertinti, ar visa ši istorija su „mūsų Nevzorovu“ yra speciali FSB operacija, padedanti patyrusiam užkietėjusiam agentui po priedanga įsiskverbti tarp patiklių ukrainiečių, ar dar paprasčiau – Blogio Imperijos išugdytas karo nusikaltėlis savo prigimtimi visada ir liks karo nusikaltėliu, net jei tam tikromis aplinkybėmis jis ir pakeitė šalį, kuriai pataikauja.
Kokia versija bebūtų arčiau tiesos, praktinės pasekmės turėtų būti tos pačios: draugas Nevzorovas turi netekti neteisėtai įgytos mūsų pilietybės ir turi būti perduotas Lietuvos Respublikos teisingumui pagal seniai jos išduotą tarptautinį orderį.
Ir turi būti padarytos atitinkamos higienines išvados dėl viso to „gerųjų ruckių“ srauto, kuris užtvindė mūsų šalį ir yra purvinos uždelsto veikimo bombos, iš kurių anksčiau ar vėliau išsiveržia purvas ir apdergia mus tais pačiais pašlovintais dumblinais „radioaktyviais pelenais“.