Sveikindamas ukrainiečius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dieną rašo karys, naujienų portalo „Novynarnia“ steigėjas Dmytro Lykhovij
Savo fb sienoje jo mintims pritaria LKKSS (ir LKKSS VAS) garbės narys, rusijos_ukrainos karo veteranas Evgen DYkyj:
„Auksiniai žodžiai, nei atimsi, nei pridėsi. Aš lygiai taip pat galvoju, bet jau nebeturiu nervų pamatuotai ir be emocijų išsireikšti – o va Dmytro tai pavyko, žmogus turi geležinę nervų sistemą. Skaitykite, galvokite. Ir su mūsų gynėjų švente.“
Pakaks save mulkinti „taikos planais“. Nes vėliau sakysite „jie vėl apkvailino“
Dmytro Lykhovij
Kalbėsiu už save, ne kaip atstovas spaudai ir ne kaip ekspertas.
Pastaruoju metu stebiu masinį reiškinį – tiek socialinių tinklų kanaluose, tiek žiniose ir laidose. Tai nerealūs taikos derybų lūkesčiai (siekiai, viltys – kas tik norite).
Atseit, štai ateina Trumpas, jis juk pažadėjo – dabar vienaip ar kitaip karas pagaliau baigsis, viskas link to eina, kiek dar galima, jau ir planų prigalvota. Štai štai, jau visai nebedaug, kiek ten tos žiemos iki sausio 20-osios. Ir užšals karinių susirėmimų linija, ir sustos pusiaukelėje raketos ir „šachedai“, ir bus demobilizacija, ir vyrai grįš, ir pradėsime gyventi taikiai, kaip ir anksčiau, kad ir be ypatingų garantijų.
Ką čia bepasakysi… Ne, žinoma, aš suprantu, kad nuovargio jau jokiomis skalėmis nebeišmatuosi (nors jis nepalyginamas tarp civilių užnugaryje ir kareivių fronte). Kad labai norisi tikėtis geriausio. Kad, galiausiai, dabar toks laikas – šv. Mikalojus, Adventas, Kalėdos, Naujieji metai, žmonės taip nori tikėti stebuklais. Bet.
Prisiminkite – mes tai po 2022-ųjų vasario jau patyrėme, ir netgi ne kartą. Dvi – trys savaitės. Ilgai lauktas pergalingas kontrpuolimas, kuris viską nulems. „Antytilos“ koncertas Jaltoje ir apskritai kava Kryme. Sveikiname su 2023-aisiais (2024-aisiais) – Pergalės metais. Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Na kas dar.
Po nesėkmių atėjo sunkūs nusivylimai, psichologinės duobės ir dvasinis nuskurdimas. O praėjus kelioms savaitėms po Naujųjų metų švenčių, kaip jau seniai nustatė garsūs britų mokslininkai, liūdesys ir melancholija net visame pasaulyje kasmet yra patys giliausi, jau nekalbant apie karo laikotarpį (o juk pirmiausia kalbame apie civilius).
Todėl nelipkite ant to paties grėblio, mes jau suaugę. Pakaks save apgaudinėti. Nereikėtų mulkinti kitų žmonių ir publikos – tai galioja politikams, o ypač žurnalistams. Nes tada jie sakys: „vėl apkvailino“.
Derybos, įšaldymas, „Kellogg – Flaitz“ planai – tai antraeiliai dalykai. Pagrindinė tema ir pastangų taškai yra visiškai kitokie. Tiesą sakant, jie nuo 2022-ųjų vasario 24-osios nepasikeitė.
Tikėti vienu scenarijumi, pasikliauti tik teigiamu scenarijumi, kurį kažkas be mūsų įgyvendintų, nėra gerai.
Netgi tikėtis, kad po šios sunkios žiemos stos atomazga – nesvarbu, priimtina ar siaubinga – taip pat neteisinga. Nes variantas, kad viskas tęsis maždaug taip pat, palaipsniui vis labiau komplikuojantis, kaip NMD (National Missile Defense – Nacionalinė priešraketinės gynybos programa), labai įmanomas.
Galiausiai prisiminkite, kas buvo prieš metus ir kaip tuomet įsivaizdavote ateinančių metų pasaulio vaizdą.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Gynybos pajėgos yra pagrindiniai mūsų derybininkai. Būtent jie lemia mūsų ateitį. Tik jų dėka priešai žus. Tik jų dėka Ukrainos valstybė vis dar egzistuoja ir egzistuos. Jei palaikysite juos ne tuščiu tikėjimu, o darbais.
Prisiminkite, gerbkite, remkite, stiprinkite, mylėkite, prisijunkite.
Su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų diena.