Ką kovo 24 d. ryte radijo NV eteryje kalbėjo Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, Nacionalinio Antarkties mokslo centro direktorius Evgen Dykyj.
Ukraina naikina daugiau Rusijos Federacijos artilerijos: ekspertas įvardija tris priežastis
Viena iš pagrindinių priežasčių – rusiško „Lancet“ analogo pasirodymas Ukrainoje.
Kaudamasi prieš Rusijos Federaciją Ukraina sėkmingai išnaudoja priešbaterinę ugnį. Tai E. Dykyj pareiškė, atsakydamas į laidos vedėjo Pavlo Novikov klausimą, kodėl Ukraina sunaikina žymai daugiau Rusijos artilerijos.
„Visą šį laiką didžiulį artilerijos kiekių skirtumą mes kompensuojame daug didesniu tikslumu. Visą šį karą Rusijos artilerija veikia į plotą. Taip siekiant sudaryti ugnies bangą reikalingas visai kitoks sviedinių kiekis. Mūsų artilerija yra 5-10 kartų taiklesnė. Ir naudodama NATO kalibrą mūsų artilerija šaudo šiek tiek toliau“, – sakė E. Dykyj.
Kartu jis pažymėjo, kad žymus Rusijos artilerijos naikinimo padidėjimas galėtų būti susijęs su aktyviu „Lancetų“ analogu Ukrainoje naudojimu.
„Ilgą laiką turėjome problemą, kad ta niša nebuvo uždengta. Buvo gerai su FPV dronais, dengiančiais ruožą iki 10 kilometrų,. Buvo gerai su tolimojo nuotolio dronais. O mažiausiai pridengta buvo ši niša – dronas-kamikadzė lekiantis 40-50 km atstumu. Gi kovoje su artilerija jis labiausiai efektyvus. Iš visko sprendžiant, ta niša galų gale uždengta – pridėjo E. Dykyj.
Be to, anot eksperto, statistiką gali įtakoti ir tai, jog Rusija fronte aktyviai naudoja Šiaurės Korėjos savaeigius pabūklus „Koksan“.
„Iš esmės rusams baigiasi sovietinė artilerija. Ir jie perėjo prie korėjietiškos. O tie „Koksan‘ yra labai nerangūs. Tai užpraeitos kartos artilerija, nenumatyta greitam manevravimui ir pabėgimui kažkur. Tai sunki, gremėzdiška mašina. Ir, matyt, tai dalinai ir atsiliepia toje statistikoje“, – aiškino E. Dyky.
Artilerija kare: svarbios naujienos
Sausio pradžioje Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąjį iš 54 RCH 155 ratinių savaeigių pabūklų. Patys įrenginiai gaminami Rheinmetall įmonėje ir gali būti valdomi nuotoliniu būdu.
Tuo tarpu 2024 m. gruodį operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Chortycia“ spaudos atstovas Nazar Vološin pranešė, kad kai kuriose kryptyse Ukrainai pavyko perimti pranašumą pagal artilerijos kiekį. Pažymima, kad tai buvo pasiekta taikliai naikinant Rusijos įrenginius.
„Kažkas vyksta“: apie sraigtasparnių sunaikinimą Belgorodo srityje
Šiuo metu Ukrainos pusė nieko nepraneša apie situaciją Belgorodo srityje, kaip ir anksčiau nieko nesakė apie Kursko operaciją.
Keturių sraigtasparnių sunaikinimas Belgorodo srityje – tai Ukrainos žvalgybos, kuriai pavyko aptikti priešakinį Rusijos aerodromą, kokybiško darbo rezultatas – sakė karo ekspertas
„Belgorodo srityje pavyko pataikyti į tokį tašką ir viena HIMARS salve užklupti iš karto keturias mašinas. Kiekvienas toks sraigtasparnis kainuoja kelias dešimtis milijonų dolerių. Ten du Ka-50, kiekvienas kainuoja po 50 milijonų dolerių. Taigi, toks labai kruopštus žvalgybos darbas, viena HIMARS salvė ir nuostoliai apie 150 milijonų dolerių“, – sakė E. Dykyj.
Tuo pačiu jis užsiminė, kad ta ataka galėtų būti susijusi su kitais įvykiais Belgorodo srityje. Anksčiau ne viename Rusijos socialiniame tinkle buvo paskelbta, jog Ukrainos gynybos pajėgos ten pradėjo puolimo operaciją.
„Mes apie tai kalbame labai mažai ir tai yra geras ženklas… Didžiausi mūsų pasiekimai Kursko srityje buvo tada, kai net nepatvirtinome, kad ten esame. Dabar apie Belgorodo sritį nieko detaliau nepranešame, bet kažkas ten vyksta. Ir tų keturių sraigtasparnių sunaikinimas įsipaišo į bendrą vaizdą, kad kažkas ten vyksta“, – pridūrė E. Dykyj.
Situacija Belgorodo srityje: kas žinoma
Dieną prieš tai nemažai rusų tinklaraštininkų pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo puolimą pasienyje su Belgorodo sritimi. Jie taip pat pranešė apie sunkią Rusijos kariuomenės padėtį tame rajone.
Pasak karinio apžvalgininko Deniso Popovyčiaus, tikrai vyksta kovos Belgorodo srityje. Tačiau dar per anksti teigti, kad tai kaip tik puolamosios kampanijos, kaip buvo Kursko atveju, pradžia.
„Yra labai nemalonus faktas“: ATO veteranas įvertino Rusijos puolimo grėsmę Charkivo srityje
Šiuo metu pagrindinė Rusijos Federacijos užduotis toje kryptyje yra išlaikyti placdarmą dešiniajame Oskil upės krante.
Nevertėtų neįvertinti situacijos Kupjansko ir Lymano kryptyse grėsmės, – pareiškė ATO veteranas, karo ekspertas E. Dykyj.
„Man ta kryptis labai nepatinka. Ne naujausi įvykiai, o tai, kas buvo prieš tai ir ko mes negalime ištaisyti. Pats faktas, kad rusai sugebėjo įsitvirtinti vakariniame Oskilo upės krante, yra labai nemalonus faktas“, – sakė E. Dykyj.
Jis pažymėjo, kad rusams žiemą pavyko keliose vietose pereiti Oskilo upę, kai ji užšalo. Tačiau įsitvirtinti okupantams pavyko tik dviejose vietose.
„Ten du jų placdarmai. Ir tai, kuo jie dabar užsiima – tai pirmiausia stengiasi sukurti reguliarią logistiką, normalias perėjas. Juk jiems iš esmės svarbu išlaikyti tuos placdarmus. Apie išsiplėtimą kol kas nėra ko kalbėti. Tačiau mums taip pat svarbu tuos placdarmus numesti už Oskilo. Ir iki šiol mes jų neišmetėme, abu placdarmai laikosi. Mes galėtume atsikvėpti ir ramiau ten jaustis jeigu fronto linija vėl eitu Oskilu“, – pridūrė E. Dykyi.
Situacija fronte: svarbios naujienos
Dieną prieš tai keli Rusijos karo korespondentai pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo puolimą Belgorodo srityje. Jie taip pat teigė, kad Ukrainos gynėjai būgtai sugebėjo užimti ten esančią Demydivkos gyvenvietę. Kol kas nei Rusijos, nei Ukrainos pusės apie tai oficialiai nepranešė.
Tuo pat metu Trečioji šturmo brigada parodė vaizdo įrašą apie Nadijos gyvenvietės Luhansko srityje išlaisvinimą. Pažymima, kad Rusijos Federacija kaimą užėminėjo du mėnesius, o Gynybos pajėgoms pavyko jį atkovoti per 30 valandų.
Tai būtų mūsų kapituliacija: E. Dykyi sukritikavo taikos derybas su Rusijos Federacija
– Gerai. Na, tada apie visas tas istorijas apie sutaikinimus, istorijas apie šaudyklinę diplomatiją. Taip, man atrodo, kad jos labiau įtakoja civilius, o ne kariškius, tačiau ir kariuomenėje tai irgi kažkaip jaučiama, ir vis tiek kažkiek veikia kariškius. Ką turėtume apie tai galvoti?
– Turime suprasti vieną itin nemalonų, bet nepaprastai svarbų dalyką, kad taika 2025-ųjų pavasarį gali būti išskirtinai rusiškomis sąlygomis. Dabar, kai Trumpas ir jo kompanija pasakoja mums apie taiką, tai jis kalba konkrečiai apie rusišką taiką. Dėl nieko kito Putinas dabar nesiruošia derėtis. Rusai fronte jaučiasi gana pasitikintys savimi. Ir vienintelis Kremliui priimtinas karo veiksmų nutraukimo variantas iš tikrųjų būtų mūsų kapituliacija. Nesvarbu, kaip ji bebūtų užtušuota.
ir aš vis dar tikiu, kad, švelniai tariant, mūsų kapituliacijai nėra karinio pagrindo. Mes nepralaimėjome šio karo. Beje, šiandien sukanka treji metai ir vienas mėnuo, kai mes esmės nebeturėtume egzistuoti. Jau trys metai ir vienas mėnuo, kai Ukraina turėjo visiškai nustoti egzistavusi. O ji ne tik kad nenustojo egzistavusi, bet mes gi ką tik apžvelgėme situaciją fronte, ir ką, sunku, tačiau, švelniai tariant, ne beviltiška. Ir net iniciatyva toli gražu ne visada rusų rankose.
Betgi rusai vis dar jaučiasi gana savimi pasitikintys, todėl bet kokios taikos sąlygos, apie kurias jie kalba, yra rusų taikos sąlygos. Iš tikrųjų tai mūsų pasidavimo sąlygos. O kadangi karinio pagrindo kapituliuoti mes neturime, taigi, nebent mes, Ukrainos užnugaris, pasirodytume silpnąja grandimi.
Taigi, jei nes nepradėsime čia kniaukti: na ką jūs, ne, mes čia, užnugaryje, jau tiek esame nuvargę nuo karo, kad turit susitarti jau bet kokiomis sąlygomis, mums vienodai, kad tik nustotų šaudyti. Jei taip nenutiks, jei mes, Ukrainos užnugaris, išliksime šalto proto ir nepasiduosime tam spaudimui ir šantažui, kuris, deja, dabar tuo pačiu metu eina iš abiejų pusių.
Maskva ir Vašingtonas tiesiog traukia visiškai tą pačią dainelę. Kas tuo netiki, lai pažiūri interviu su pačiu nacionalinio saugumo patarėju Widhofu, kur jis tiesiog žodis žodin lyg kokia Skadejeva, paprasčiausiai besireiškia tokia puikia gimtąja anglų kalba.
Taigi. Jei mes, Ukrainos užnugaris, nepalūšime nuo to spaudimo tuo pačiu metu iš Kremliaus ir Baltųjų rūmų, tai, kaip jau apžvelgėme situaciją fronte, perspektyvos toli gražu nėra tokios prastos. Betgi svarbiausia yra tai, kad dabar būtent mes, užnugaris, nebūtume silpnąja grandimi. Nes, pirmiausia, būtent mums, ant mūsų galvų metama ta tariamos taikos, bet de facto kapituliacijos idėja.
– Mums nereikia kapituliacijos. Taika okupacijoje – tai reiškia šimtai tūkstančių sunaikintų žmonių.
Gerai, apie perspektyvas. Jau oficialiai net Europos lygmeniu patvirtinta kažkokia baltoji knygą, apie tai, kad jie turi būti pasiruošę konfrontacijai su Rusija per artimiausius, na, mažiau nei 5 metus, tai yra nuo 2030 m.
Ketinama Ukrainą… Na, bent jau gana aukštu lygiu tokie pokalbiai vyksta jog Ukraina turėtų tapti Europos saugumo erdvės dalimi, integruota dalimi. Kas jūsų požiūriu yra svarbiausia šiame procese?
– Šiame procese mums svarbiausia nedelsiant paimti pinigų savo gynybos pramonės plėtrai. Mums, kai Ursula von der Leyen kalba apie tai, kaip jie padės Ukrainą paversti plienine dygliakiaule, kurios neprarytų joks plėšrūnas, viskas yra labai gražu, bet tai įgys prasmę tik kartu su skaičiais.
Šiuo metu Europos Sąjunga patvirtino didžiulę programą. Per artimiausius metus Europos perginklavimui jie turėtų išleisti iki 800 milijardų eurų. Iš jų per šiuos 2025 metus – iki 150 milijardų eurų, netgi kreditų, skolų ir paskolų pavidalu leidžiama paimti, kad tik greičiau būtų gaminami ginklai.
Ir užduotis mums kuo daugiau įsiveržti į tuos 150 milijardų pagal vadinamąjį Danijos modelį, tai yra, naudoti Europos pinigus ne europietiškos ginkluotės pirkimui, nors be to mes irgi neapsieisime, yra dalykų, kurių mes negaminame, bet pirmiausia dabar investuoti jų pinigus į mūsų Ukrainos gynybos pramonę pagal vadinamąjį Danijos modelį, kai Europa moka už ukrainietiškų ginklų gamybą Ukrainos gamyklose. Tai mums dabar labai svarbus galimybių langas. labai svarbu jo neprašvilpti.
Taikos derybos: svarbios naujienos
Kovo 24 d. Saudo Arabijoje vyksta JAV atstovų susitikimas su Ukrainos ir Rusijos grupėmis. Anot „The Guardian“, susitikimuose aptariamos atakų prieš energetikos objektus ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje nutraukimo detalės.
Pirmasis Ukrainos ir JAV derybų raundas įvyko dieną prieš tai, kovo 23 d. Pokalbio detalės nežinomos, tačiau, pasak gynybos ministro Rustemo Umerovo, jis buvo „konstruktyvus ir prasmingas“, o šalys „aptarė pagrindinius klausimus, ypač energetikos sektoriuje“.