Seime – dėmesys tarnybą baigusių karių integracijai į civilinį gyvenimą

Kovo 19 d. įvyko nuotolinis Seimo Laikinosios Lietuvos kariuomenės veteranų rėmimo grupės susitikimas su nevyriausybinėmis organizacijomis

Į atsargą išleidžiami tarnybą baigę kariai. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Į atsargą išleidžiami tarnybą baigę kariai. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Pranešimas žiniasklaidai

2021 m. kovo 20 d.

A. Pocius: turime užtikrinti tinkamą karių integraciją į civilinį gyvenimą

Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Arvydas Pocius teigia, kad Lietuvos kariuomenėje tarnavusių karių įsteigtos nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos vidaus politikoje. Pasak Seimo nario, karių įkurtoms NVO turi būti skiriamas įvairiapusis dėmesys tiek iš politikų, tiek iš vyriausybinių institucijų.
„Dar tarnaujant Lietuvos kariuomenėje, nebuvo sunku pastebėti kiek daug socialinių iššūkių kyla tarnybą baigusiems kariams. Todėl, remdamiesi demokratinių vakarų valstybių patirtimi ir pavyzdžiais, privalome skirti dėmesį išėjusių į atsargą, dimisiją ir sužeistų karių patiriamiems iššūkiams integruojantis į civilinį gyvenimą, įsidarbinant ir gaunant medicinines paslaugas“, – teigia A. Pocius.

Kovo 19 d. įvyko jungtinis Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) Laikinosios Lietuvos kariuomenės veteranų rėmimo bei Laikinosios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupių susitikimas su šešiomis Lietuvos kariuomenėje tarnavusių karių įkurtomis NVO, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovais.
Susitikimo metu išėjusių į atsargą, dimisiją ir sužeistų karių įkurtų organizacijų vadovai išreiškė poreikį dėl palankesnių įsidarbinimo sąlygų po tarnybos kariuomenėje, galimybių gydytis reabilitacijos centruose sudarymo bei efektyvesnio Lietuvos kariuomenės kūrimui nusipelniusių karių įamžinimo. Taip pat buvo išsakyti pageidavimai dėl didesnio politinio dėmesio ir paramos, organizacijų veiklos užtikrinimui.

Reaguodamas į buvusių karių keliamas problemas, Laikinosios grupės pirmininkas ir susitikimo iniciatorius A. Pocius pabrėžė socialinių garantijų būtinumą Lietuvos kariuomenėje tarnavusiems kariams.
„Kiekvienam garbingai tarnavusiam Lietuvos kariuomenėje kariui, turi būti rodomas pakankamas valstybės dėmesys, teikiamos tinkamos socialinės garantijos ir reikiama pagalba. Todėl mūsų, kaip politikų, kurie skiria kariams užduotis ir priima sprendimus juos siųsti dalyvauti pavojingose tarptautinėse operacijose, pareiga yra užtikrinti tinkamą jų integraciją į civilinį gyvenimą ir toliau rūpintis jų gerove“, – teigia A. Pocius.

KAM atstovai patikino aktyviai ieškantys geriausių sprendimų, kurie užtikrintų didesnį dėmesį ir finansavimą tarnavusių Lietuvos kariuomenėje karių organizacijoms, efektyvesnę jų integraciją į civilinį gyvenimą bei medicininių paslaugų prieinamumą.

Susitikimo metu buvo nuspręsta tęsti karių organizacijų, parlamentarų ir vyriausybinių institucijų bendradarbiavimą sprendžiant klausimus, susijusius su Lietuvos kariuomenėje tarnavusiais ir tarnaujančiais kariais. Artimiausiu metu A. Pociaus iniciatyva bus organizuojamas susitikimas, kuriame bus diskutuojama dėl Lietuvos kariuomenės kario veterano statuso įteisinimo galimybių.

LRS Laikinoji Lietuvos kariuomenės veteranų rėmimo grupė įkurta su tikslu paskatinti dialogą tarp Lietuvos kariuomenėje tarnavusių karių organizacijų ir politikų bei kartu ieškoti šių organizacijų nariams iškylančių problemų sprendimų.

Daugiau informacijos:
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Arvydas Pocius
Tel. (8 5) 239 6685, el. p. arvydas.pocius@lrs.lt

Paskelbta LKKSS veikla, Naujienos, VAS nariai.
  1. Į atsargą išėję kariai- drausmingi, geri vadybininkai, dažnai turintys ne po vieną aukštojo išsilavinimo diplomą. Tai ne tik, palyginus- jauni vyrai, kurie- pajėgūs ne tik dirbti, bet ir vaikų galintys susilaukti. Kai partijos į valdiškas kėdes sodina parteigenosenus „bukulaurus”- valstybinis nusikaltimas, kad kariai nėra vertinami. Manau tai, jog jei žmogus- karys, konkurse turi turėti papildomą pliusą.

  2. Taip pat sakiau ir sakysiu: karys atidavęs ne vienus metus Tėvynės Lietuvos apsaugai, ir negalėjęs tobulintis konkrečiuose įstatymų ar vadybos labirintuose, eidamas į Valstybės valdininko posto konkursus, turi turėti papildomą bonusą, kad už gudresnį, netarnavusį, bet tą laiką besimokusį ir besitobulinusį, galėtų pretenduoti į minėtą „kėdę”. O tuo metu buvęs valdininkas gali eiti patarnauti KASP’e ir „užsidirbti” papildomą bonusą kaip karys… Tuomet bus patriotizmas ir pagarba tarnybai kariuomenei, kaip Izraelyje… Pvz.: Tarnavai Izraelio kariuomenėje, visi valstybės ar verslo postai tau pasiekiami, netarnavai – susimokėk už 2-ų karių tarnybos laiką (vietoj tavęs paims 2 karius) ir stok „į eilės” galą valdiškai tarnybai, ar sėkmingai galimybei verslui vystyti… Jei tarnavęs Lietuvos kariuomenėje bus išskėstom rankom priimamas į valstybės tarnybą (ir tai bus įteisinta įstatymais, kaip pvz.: tarpukario Lietuvoje priimant į tarnybą LK kūrėją savnorį), tai po 10 metų patriotizmas ir šalies gynyba bus aukščiausiam lygyje, o tarnyba Lietuvos kariuomenėje ne tik prestižo reikalas, bet sėkminga garantija kilti valstybės ir verslo karjeros laiptais… Šiuo atveju Gedimino komentare yra daug TIESOS.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *