Rugpjūčio 3-osios rytą „Radio NV“ eteryje rusijos–Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj kalbėjo apie sprogimą ,,išrinktųjų‘‘ restorane maksvos centre, rusijos studentų verbavimą į kariuomenę, kuro karą ir kitą operacijų etapą Ukrainos pietuose.
– Sveiki visi. Pirmadienis, rugpjūčio 3-oji. Pradedame rytinę „Radio NV“ transliaciją. Esu Pavlo Novikov . […] Kiekvieną rytą kviečiame balsuoti radio.nv.ua svetainėje ir „Radio NV“ „YouTube“ bendruomenėje. Šiandien toks klausimas: ar tikite, kad Aukščiausiosios Rados sugrįžimas po švenčių ką nors pakeis dėl „Kartoninio protesto“. Variantai: Manau, kad liaudies deputatai gali nepalaikyti nepopuliarių sprendimų. Antras variantas: galbūt tai suaktyvins diskusiją, bet mažai tikėtina, kad kažką pakeistų. Na, trečias variantas. Jei prezidento kanceliarija priims sprendimą, tai Aukščiausioji Rada tyliai paklus. Balsuokite svetainėje radio.nv.ua. Apie 10 val. apibendrinsime balsavimo rezultatus.
Na, kiekvieną rytą pradedame transliaciją situacijos kare analize. Ir štai ką Generalinis štabas pateikia savo rytinėje suvestinėje. Vakar okupantų nuostolius sudarė 1 390 žmonių, 1 tankas, 5 šarvuotos kovos mašinos, 80 artilerijos sistemų, 4 oro gynybos sistemos ir, pavyzdžiui, 485 sunkvežimiai bei autocisternos.
Pokalbiui prie mūsų jungiasi svečias. Evgenas Dykyj, rusijos–Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius.
Pone Evgenai, sveiki eteryje. Šlovė Ukrainai!
– Didvyriams Šlovė! Labą rytą!
– Pradėkime nuo įdomios operacijosšeštadienį. Galutinės pasekmės dabar dar nežinomos, tačiau sprogimas įvyko maksvos centre ,,išrinktųjų‘‘ restorano privačiame vakarėlyje. Vietos žiniasklaida praneša apie mažiausiai penkias mirtis. Dešimtys sužeistųjų, keliolika ar netgi pora dešimčių sužeistųjų. Socialiniuose tinkluose rašoma, kad ten maitino generolą. Ir tai galėjo būti rusijos federacijos kosmoso pajėgų vadas Čaiko, 2022-aisiais vadovavęs Kyjivo puolimui, jau iš anksčiau žinomas dėl nusikaltimų žmoniškumui Sirijoje.
Na, kažkodėl rusijos kariniai korespondentai pradeda verkti, kad, atseit, negarbinga persekioti aukščiausią karinę vadovybę, ir kad tai esą, girdi, terorizmas. Tačiau iš tiesų man atrodo, kad tai neturi nieko bendro su terorizmu, o yra tiesiog kitas to akto pavadinimas. Kaip jūs tai matote?
– Na, šiuo atveju rusijos karo korespondentai visiškai, galima sakyti, bendroje ekstazėje susilieja su oficialia valstybės propaganda. Čia yra labai įdomus niuansas. rusijos televizijos kanalai skiria didelį dėmesį šiam įvykiui. Ir tuo pačiu metu, pabrėžiu, nėra jokių žinučių televizijos kanaluose, ne socialiniuose tinkluose, štai kaip ten dega „Wildberries” sandėliai.
Tai yra, socialiniuose tinkluose galima pamatyti, jog paprastas rusas pirmiausia šokiruotas fakto, jog jo daugelio metų darbas, kur paimti kreditai butui ir panašiai, pakyla juodais dūmais į dangų dėl to, kad jų šalis yra karo būsenoje. Betgi oficialiame lauke apie tai nieko nėra, nes kas jie tokie? O tai milijonai paprastų mažų rusų. Na, kas domisi jais iš valstybės propagandos perspektyvos? Kas domisi jais iš valstybės politikos perspektyvos? Jie visi, tie milijonai krautuvininkų, jie visi yra niekas.
O čia vienas generolas. Štai vienas, bet iš tų, kurių gyvybės jau svarbios suverenui imperatoriui. Generolai – tai jau tie, kurių gyvybės kažkaip kotiruojamos, į kurias bent šiek tiek atsižvelgiama. Kadangi jis jau išsitarnavo iki generolo rango caro tarnyboje. Tai jau sąlygiškai žmogus. Tas milijonas krautuvininkų, tai tik medžiaga, o tai jau yra žmogus. Čia, na, šioje pačioje istorijoje, didžiąja dalimi, visas rusijos režimas toks, koks jis yra (kaip ant delno).
Taigi, vienas generolas vertas daugiau nei išties milijardai dolerių ekonomikos nuostolių ir milijonai žmonių, praradusių savo verslą. Taigi.
Betgi, grįžtant prie klausimo apie terorizmą, ši istorija yra absoliučiai tiesiogiai susijusi su terorizmu. Faktas yra tas, kad tai, ką padarė generolas Čaiko, aiškiai apibrėžiama kaip terorizmas.
Beje, tie patys z-karo korespondentai, kurie dabar tiek daug verkia dėl to, ką darome, savo publikacijose atvirai pripažįsta, kad dabartiniai raketų smūgiai yra būtent rusijos karinių-kosminių pajėgų. Taigi tie patys karo korespondentai savo forumuose aiškiai aptarinėja, kad tie raketų smūgiai Ukrainai, kurie dabar vykdomi vadovaujant generolui Čaiko, neturi jokios karinės prasmės, kad jų vienintelė prasmė – košmarinti civiliokus.
Taigi, tai absoliučiai tikslinė raketų smūgių kampanija prieš civilius gyventojus, kurios tikslas – palaužti moralinę dvasią civilių gyventojų, kad jie atitinkamai paveiktų šalies vadovybę.
Atsiprašau, bet yra karo įstatymai. Išties pagal karo įstatymus nepriimtina užnugaryje medžioti generolus, nepriimtina organizuoti, pavyzdžiui, specialiąsias operacijas sunaikinti kariaujančios šalies karinę vadovybę. Tačiau būtent tie karo įstatymai aiškiai nurodo, kad turi būti smūgiuojama tik i į karinius taikinius. Taigi, atakuojant karinius taikinius, civiliai gyventojai kartais gali nukentėti. Bet tiesiog taip. Karo įstatymai aiškiai numato, kad negali būti tyčinių smūgių civiliams gyventojams, kad karinis vadas, sąmoningai pasirinkęs civilius taikinius, nustoja būti kariškiu karo įstatymų prasme.Taigi jis tiesiog tampa teroristu.
Generolas Čaiko yra teroristas būtent tarptautinės teisės požiūriu, nes kaip rusijos karinių kosminių pajėgų vadas, jis yra tiesiogiai atsakingas už, pabrėžiu, tyčinius smūgius civiliams gyventojams ir civilinei infrastruktūrai. Tai ne atsitiktiniai pataikymai vykdant karines užduotis. Tai atskira užduotis, kurią jie laiko karine. Civilinės infrastruktūros naikinimas siekiant paveikti civilių gyventojų moralę. Tai vadinama terorizmu. Grynai teisine prasme generolas Čaiko yra teroristas.
Todėl tai, kas įvyko restorane, yra tiesiogiai susiję su terorizmu. Matėme teroristo pašalinimo operaciją. Na, manyčiau, kad, kokie bebūtų mūsų oficialūs santykiai su Izraelio valstybe, betgi profesiniu lygiu, pavyzdžiui, kolegos iš Mosado profesionaliame lygmenyje ploja savo kolegoms, kurie tai organizavo.
Na, vėlgi, mes oficialiai nesakome, kad tai organizavome, mes to nežinome, bet tiesiog taip, supaprastindami situaciją, sutikime su rusijos kariniais korespondentais. Priimkime jų hipotezę, kad kažkaip Ukraina turi su tuo kažką bendro. Nors, pabrėžiu, mes oficialiai niekur nesame pareiškę nieko panašaus. Taigi.Ir būtent dėl to ta mano nuoroda į Mosadą.
Izraelis taip pat oficialiai toli gražu ne visas operacijas pripažįsta, tačiau tuo pačiu metu visi teroristai pasaulyje žino, kad jei vykdysi teroristinius išpuolius prieš Izraelio piliečius, būsi surastas bet kurioje šalyje. Ir jei nebus galima oficialiai tave surasti ir patraukti atsakomybėn, tuomet būsi surastas ir tiesiog mirsi. Taigi.
Labai svarbu, kad rusijos karo nusikaltėliai, rusijos teroristai dabar suprastų tą patį. Ir manau, kad tas signalas, kuris jiems buvo išsiųstas per restoraną, yra jų perduodamas kaip raštelis nuo stalo prie stalo.
Taigi mes jų stalui, nukrautam gėrybėmis, ikrais su degtine perdavėme labai aiškų ir suprantamą raštelį, kad kol kovoji pagal karo įstatymus, esi kariškis. Jei tau nepasisekė fronte, tai viena istorija, namuose gali ilsėtis. O jeigu esi teroristas, sąmoningai naikinantis civilius gyventojus, tada atleisk, tada su tavimi elgiamasi kaip su teroristu, ir tada nebūsi ramus nei namuose, nei viloje, nei restorane, nei, būtent, kaip kažkada pasakė jų diktatorius, netgi išvietėje.
– Na, dabar kiekvienas pristatymo kurjeris, kiekvienas kieme pastatytas automobilis kai kuriems rusų būtent karo nusikaltėliams kels tokį mažytį mikroinfarktuką. Ir tai mums kaip tik naudinga.
Būtent apie naujausius pranešimus. Vadinasi eilinis „Wildberries“ sandėlis dabar jau Vladimiro srityje gan gerai dega. Vakar kažkokioj kitoj srity buvo. Aš jau susimaišiau. Nespėju studijuoti rusijos geografijos tiesą sakant, ir jų vietovardžių.
– O įsivaizduojate, kaip mūsų operatoriams…
– Taigi ir suprantu, kad jie taip pat turi tokį, žinot, švietimo procesą, kurio nė vienas išties nenorėjo. Mes nei žinot, nei girdėt nenorėjom kur ten pas juos yra Nevinomyskas, ar kokia nedidelė gyvenvietė prie Vladimiro. Taigi, dar viena istorija šiandien.
– Atleiskit, man taip patiko, kai buvo smogta „Nekaltam Miskui“. Tas nekaltumas kaip milijonų paprastų rusų bruožas. Jie vis dar tiki, kad yra nekalti. Na ir kiek daug įvairių memų pasipylė internete apie pervadinimus „ o už ką mus, „Miską“?“, „taigi mes ne politikuojame, „Misk““ ir panašiai.
– Beje, taip, ten buvo labai gražu, nes net iš kosmoso buvo matyti. Jie ten šalia to didžiulio, vakar atakuoto „Wildberries“ sandėlio. Jie ten padarė rusijos vėliavą, 40×80 , ir taip pat nupiešė raides Z ir V. Atitinkamai ZOV Tai būtent jų vadinamosios specialiosios karinės operacijos šūkis.
Šiandien dega ir universiteto patalpos bei korpusas Belgorode. Ir pažiūrėjau įdomų vaizdo įrašą, kuriame tetulė filmuoja tą gaisrą ir sako: „Na, viskas, viskas ten“, na, ji keiksmažodžiais pasakoja, kas ten nutiko. Ir štai sako: „Va būtent ten, kur buvo surinkinėjami dronai ir buvo mokoma, kaip juos naudoti“. Jie nesislepia, jie žino, kad tai vyksta. Ir kažkaip, man atrodo, tai taip pat labai įdomi mintis. Kaip jūs tai matote?
– Beje, tai tikrai įdomus momentas. Dabar universitetuose dedasi įdomūs dalykai. Tik vakar internete pasirodė klijuojamų ir platinamų skelbimų nuotraukos. O dabar dėmesio. maksvos konservatorijoje, taip konservatorijoje, studentai raginami mesti mokslus, imti akademines atostogas ir tapti dronų operatoriais.
Tai yra, dabar jie vykdo masinę kampaniją pritraukti studentus į kariuomenę. Kol kas tai vyksta savanoriškai, bet tas savanoriškumas vėlgi yra rusijos savanoriškumas. Studentai atseit savanoriškai turėtų sudaryti sutartį, tačiau universitetams nurodoma, kiek studentų turėtų priimti tokį savanorišką sprendimą. Taigi. O jei savanorių kvota nėra užpildoma, vadinasi universiteto administracija turi užtikrinti, jog atitinkamas skaičius neišlaikytų sesijos. O kai tik jie neišlaiko sesijos, jiems viename kambaryje atiduodama studijų knygelė, tarsi atsisveikinimui, o jau, koridoriuje laukia rekrutuotojas su pasiūlymu sudaryti kontraktą specialiajai karinei operacijai.
Taigi tai studentų verbavimo kampanija, na, kaip kokia morka. Atseit studentai verbuojami tik bepiločių orlaivių operatoriais. Na, ir vėlgi, tuo pačiu sekamos įvairios pasakos, jog būk tai bepiločių orlaivių operatoriai dirba beveik tik iš maksvos. Mes puikiai suprantam, kad taip nėra, tad pasakykime taip, jei valdote savo bepilotį orlaivį, tai automatiškai reiškia, kad priešo bepilotis orlaivis gali nuskristi tą patį atstumą.
Operatoriai, žinoma, nėra tas pats, kas šturmo pėstininkai, betgi bet kuriuo atveju tai tiesioginis dalyvavimas kare su atitinkama rizika. Taigi, bet jiems sakoma, kad jie skraidins lėktuvėlius vos ne iš maksvos.
Ir ta kampanija jau pasiekė konservatoriją. Man atrodo, kad tai jau yra labai simboliška ir labai reikšminga.
– O taip, jei, beje, prisimenant 2022-uosius, man pasakojo istoriją, kaip kažkur, berods, Makarivo rajone, tose Kyjivo srities dalyse, kur rusų kariuomenė buvo kirtusi Žytomyro greitkelį. Taigi, vietiniai sulaikė nedidelę nespėjusių laiku pasitraukti ar pabėgti rusų kareivių grupę su dūdomis ir kitais instrumentais. Tai realiai buvo orkestras. Jie ruošėsi paradui.
Na, dabar ten yra net tie, kurie neketino eiti į paradą, vadinasi, jie krapšto iš visų pakampių. Gerai, dabar tai vadinama dronų operatoriais. Tai man primena dar vieną įdomią analogiją, kuri ką tik atėjo į galvą.
– Taip, taip. Tikriausiai to orkestro, kuris turėjo groti parade Kyjive 2022-aisiais, jau seniai nebėra, nes taip, jie jau pervedė daug žmonių į pėstininkus. Taip pat ir orkestrantus. Taigi. Tačiau dabar jie užsiėmę konservatorijoje, vis dar nepapildydami orkestro. Ir vis tik, kol jie nori…, beje, tai turbūt pirmas kartas istorijoje, kai konservatorijos studentai kariuomenėje yra vedami ne į orkestrą, o tiesiogiai į kovinius dalinius, kad ir bepiločių.
– O, taip. Na, dabar apie degalus. Vadinasi, bepiločių sistemų pajėgos vėl tapo aktyvesnės rusijos naftos perdirbimo gamyklose. Dabar pacituosiu, ką visai neseniai parašė Bepiločių sistemų pajėgų vadas: per pastarąsias keturias dienas – be konkrečių energetikos objektų, kelių „šešėlinio laivyno“ tanklaivių (arba „lovių“, kaip jis juos vadina) ir tų „purpurinių laukinių uogų krūmų“ – sėkmingai smogta keturioms naftos perdirbimo gamykloms ir Tamanės jūrų terminalui. Konkrečiai kalbama apie „Bašneft“, Saratovo naftos perdirbimo gamyklą, Tamanės jūrų terminalą, „Lukoil“ gamyklą ir „Permnefteorgsintez“ Šie įvykiai nutiko būtent pastarosiomis dienomis, kai padėtis dėl degalų rusijoje buvo pradėjusi kiek stabilizuotis. Ir netgi teko matyti analizių, paaiškinančių, kodėl jiems pavyko taip greitai atnaujinti darbą tose naftos perdirbimo gamyklose. Pasirodo, jie vykdė plataus masto modernizavimo programą, tad reikiamą įrangą – įskaitant pirminio ir antrinio perdirbimo įrenginius – jau turėjo. Jie ją buvo įsigiję būtent modernizavimo tikslais. Būtent todėl, užuot ieškoję, kur dar nusipirkti, jie tiesiog montuoja įrangą, kuri buvo skirta gamybos atnaujinimui ir plėtrai. Taigi, kokia padėtis šiame „degalų kare“? Kokia mūsų situacija šiuo metu?
– Na, čia situacija „du viename“. Pirmiausia mes – na, žinote, kaip įprasta – pradedame nuo paprastesnės užduoties, o tada pereiname prie sudėtingesnės. Pradėjome taikydamiesi į naftos perdirbimo gamyklas. Ir jei pavykdavo pataikyti ne į pačią distiliavimo koloną, o į kuro talpyklas – na, pradžiai tai buvo visai neblogai, nes iš esmės tobulinome savo taktiką ir didinome smūgių tikslumą. Be to, iš pradžių tose kuro talpyklose būdavo daug produkcijos. Jos įspūdingai degė – vaizdas buvo tikrai įspūdingas, – tačiau naftos perdirbimo gamyklą, praradusią tik kuro talpyklas, galima gana greitai ir lengvai atkurti, nes rusijoje kuro talpyklų yra daugybė.Čia visko nesunaikinsi, kad ir kaip besistengtum.
Būtent išties ilgam laikui iš rikiuotės buvo išvestos tik tos naftos perdirbimo gamyklos, kuriose pavyko pataikyti į krekingo kolonas, – o tokių kolonų yra ne kiekvienoje gamykloje. Be to, svarbus ir jūsų paminėtas aspektas: žinome, kad dėl sankcijų jie negali pasigaminti naujų krekingo kolonų ar net tinkamai suremontuoti senųjų. Visgi paaiškėjo, kad sandėliuose jie turėjo tam tikrą jų kiekį, įsigytą dar prieš karą planuotai modernizacijai, ir dabar tos kolonos pradėtos naudoti. Štai tokia situacija.
Žinoma, šiek tiek netikėtas priešo resursas tos atsarginės krekingo kolonos, tačiau, ačiū Dievui, jų kiekis labai ribotas. Kažkada jie nusipirko tam tikrą kiekį, bet dabar niekas jiems naujų nebeparduos. Naujai įrangai taikomos sankcijos. Be to, vien tik parduoti jiems įrangą nepakanka – gamintojas privalo ją pristatyti ir dalyvauti pačiame montavimo procese. O dabar niekas to nedarys.
Tad kas iš tikrųjų vyksta? Na, nekalbant apie tai, kad rusija suvaidino dalinį vaidmenį veikdama kaip trečioji šalis normalizuojant padėtį… Štai pirmą kartą per visą rusijos istoriją imta importuoti degalus. Pradėta juos pirkti iš užsienio. Ir visai neseniai įsigyta dar viena didelė benzino siunta – šįkart iš Maroko.
Taigi jie žvalgosi po visą pasaulį, ieškodami naujo benzino tiekimo šaltinio. Taigi šalis, gyvenanti iš degalų prekybos – valstybė, kurios visas biudžetas priklauso nuo benzino ir dyzelino pardavimo, – tačiau dabar ji priversta importuoti degalus, kad bent kažkaip stabilizuotų padėtį.
Na, atitinkamai šiuo metu esame tokioj stadijoj, kai privalome susitelkti išimtinai į krekingo kolonų naikinimą ir tęsti tai tol, kol išseks tos atsargos, tas rezervas, apie kurį kalbėjote ir kuris buvo nupirktas dar prieš karą.Tai visiškai realus tikslas. Jį visiškai įmanoma įgyvendinti per artimiausius kelis mėnesius.
Matote, mes kiek per anksti atsitraukėme nuo tos naftos pramonės. Mes padarėme jai didelę žalą ir dėmesį nukreipėme į kitus taikinius – pavyzdžiui, „Wildberries“. Pasirodo, šiek tiek paskubėjome. Turime vėl susitelkti į naftos pramonę, kad ją galutinai pribaigtume. Būtent naftos ir naftos produktų perdirbimą. Manau, kad ši užduotis mūsų bepiločių sistemų pajėgoms visiškai įveikiama. Prognozuočiau, kad tam prireiks maždaug poros mėnesių.
Tiesą sakant, bepiločių sistemų pajėgų pranešimuose buvo vienas aspektas, kuriam kažkodėl nebuvo skirta daug dėmesio. Paliekant šiek tiek nuošalyje naftos infrastruktūrą, yra labai įdomi pati geografija. Naujausiuose pranešimuose minima, kad vienu metu buvo sunaikinti penki radarai ir viena „žemė–oras“ tipo raketų sistema, tiksliai nepamenu kokia, bet, regis, tai buvo „Tor“ sistema Krasnodaro srityje. Būtent tai man ir įdomiausia, nes atidžiai stebiu įvykius pietų kryptimi ir matau, kad sandai ten dėliojasi į labai nuoseklią schemą.
Pirmiausia atkertamas „novorosijos“ kelias, o okupuota Ukrainos Azovo jūros regiono teritorija kontroliuojama ugnimi. Taip Krymas tampa sala. Tada prasideda antrasis etapas. rusija bando suorganizuoti kokį ryšį su šia sala, koks paprastai būna su salomis. Ištisa flotilė per Azovo jūrą plaukia jos link. Tos flotilės nebelieka. Azovo jūra visiškai kontroliuojama ugnimi. Transporto ryšiai su Krymu – įskaitant jūrų susisiekimą – nutraukiami. Krymo tiltas sąmoningai paliekamas stovėti, nes jis tarnauja [civiliams] kaip pabėgimo kelias į žemyną. Ir štai dabar prasideda kitas to paties „Pietų gambito“ etapas.
Čia yra dar vienas niuansas. Virš Krymo atsiveria dangus. Beveik visos tiesiogiai pusiasalyje dislokuotos oro gynybos sistemos yra sunaikinamos. Nuolat atgabenama naujų, tačiau jos čia pat sunaikinamos, tarsi mėsmalėje. Tai tapo savotiška oro gynybos „Čornobajivka“. O dabar nekantriai laukiame kito etapo: ugnies kontrolės išplėtimo už Krymo tilto ribų – į Kubanės regioną.
Kai procesas prasideda būtent nuo radiolokacinių stočių sunaikinimo, kaip jau žinome iš patirties Kryme, galime numatyti, kas vyks toliau. Tai akivaizdžiai sudaro sąlygas visiškai atverti Kubanės regiono oro erdvę. Vadinasi, Kubanė taip pat pateks į mūsų ugnies kontrolės zoną. Be to, galėsime ją atakuoti iš dviejų krypčių vienu metu: per Krymą bei per Azovo jūrą ir jos pakrantės ruožą.
Trumpai tariant, šis įvykis, susijęs su tomis penkiomis radiolokacinėmis stotimis Kubanėje, kurios žiniasklaidoje liko beveik nepastebėtos, yra tikrai reikšmingas etapas. Jis žymi kitą mūsų galingos strateginės operacijos pietuose fazę.
– Ir pabaigai pakalbėkime apie vadinamąsias „svetimos vėliavos“ operacijas. Kaip praneša „Flash“, rusai renka ukrainiečių dronus – tiek tuos, kurių veikla buvo nuslopinta elektroninės kovos priemonėmis, tiek tuos, kuriuos numušė ar apgadino, bet visiškai nesunaikino. Vėliau jie ketina juos panaudoti (arba jau naudoja) atakoms prieš NATO valstybes nares, konkrečiai – Lenkiją. Lenkijos gynybos ministras Kosiniakas-Kamyšas apie tai jau kalbėjo, pažymėdamas, kad rusija perėmė nemažai ukrainiečių dronų ir galėtų juos panaudoti „svetimos vėliavos“ operacijose. Tačiau jei apie tokias operacijas kalbama iš anksto ir dar, pavyzdžiui, Lenkijos gynybos ministro lygmeniu, ko konkrečiai jomis tikimasi pasiekti?
– Na, tai nereiškia, kad rusai to nepadarys. Grįžtame prie šiandienos pokalbio pradžios apie terorizmą. rusijos kariuomenė jau visiškai sąmoningai perėjo prie teroristams būdingos taktikos – konkrečiai, svetimų dronų naudojimo prieš trečiųjų šalių, tiesiogiai nedalyvaujančių kariniame konflikte, teritoriją. Tai visiškai logiškas ir nuspėjamas kitas rusijos valstybinio terorizmo žingsnis. Ir tas žingsnis taps išbandymu NATO šalims bei pačiam Aljansui. Viskas priklauso nuo reakcijos į tai. Didžiąja dalimi rusija iš esmės galės įvertinti, ką sau galėtų leisti, o ko ne, ir kam pajėgūs mūsų sąjungininkai.
– Labai ačiū už jūsų paaiškinimus. Priminsiu, kad su mumis kalbėjosi Evgen Dykyj, rusijos-Ukrainos karo veteranas, buvęs „Aidar“ bataliono kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius.
Parengė LL, redagavo VK.