Kelios mintys iš majoro pasisakymo:
…Prieš prasidedant kovai visi tikėjosi, kad ši truks vos kelis mėnesius, o apie kraupią realybę niekas negalėjo net pagalvoti.
Ruošdamiesi Pirmajam pasauliniam karui, visi buvo įsitikinę, kad jis ilgai netruks. Tai puikiai patvirtina Vinco Grigaliūno-Glovackio rašytas laiškas, kuriame generolas teigė: „Atsisveikiname iki Kalėdų, kurias vėl visi sutiksime prie bendro stalo.“ Būsimas konfliktas visiems atrodė lyg šaunus nuotykis, iš kurio grįš ordinais nešini vyrai, o gražuolės jiems po kojų mes gėles. Tačiau nei Kalėdoms, nei Velykoms, nei dar kitoms Kalėdoms ar Velykoms kariai namo negrįžo. Dauguma jų negrįžo visai. Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo kaip karas, skirtas užbaigti visiems buvusiems konfliktams, tačiau tapo visų ateities nesutarimų priežastimi.
…Didžiųjų imperijų susidūrimas XX amžiaus pradžioje per ketverius metus tapo mažųjų tautų konfliktu, kuriame brolis kovojo prieš brolį. Vokietijos imperijoje bei carinės Rusijos kariuomenėje buvo dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie privalėjo kovoti vieni prieš kitus tam, kad apgintų svetimas valstybes ir jų interesus.
Nemanykite, kad tai, ką matote istoriniuose filmuose, atskleidžia tikruosius karo žiaurumus. Juose pateikiamas pats humaniškiausias istorijos variantas, kur žmonės tik šaudo vieni kitus. Tačiau tikrovė buvo kitokia ir nuo kulkos mirdavo tik tie, kam labiausiai pasisekė.
Paroda veiks iki balandžio 11 d.
Informacija parengta pagal Ingos Dukinytės str. Karo skausmas fotografijose. „Sekundė“ ·2017-03-10